Užsieniečiai gerokai nustemba, kai sužino, kad Lietuvoje už kai kurias paslaugas jiems tenka mokėti daugiau negu vietos gyventojams. Atvykėliams tenka plačiau atverti pinigines už poilsį sanatorijose ir kai kuriose kaimo turizmo sodybose, už dalyvavimą komercinėse medžioklėse ir t.t.
Tokį užsieniečių diskriminavimą kai kuriais atvejais įteisina tebegaliojantys Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.
Lietuvos verslininkai, reikalaujantys, kad užsieniečiai
mokėtų daugiau, savo tokį elgesį dažniausiai motyvuoja tuo, kad, pavyzdžiui,
Vakarų Europos šalių žmonių pragyvenimo lygis kelis kartus aukštesnis nei mūsų
šalyje.
Piktas skambutis
Kauniečių, prisistačiusių Laukaičiais, šeima “Kauno dienai” piktinosi, kad dėl kai kuriose Lietuvos sanatorijose taikomų dvigubų tarifų pateko į nepatogią padėtį. “Savo bičiulius Lenkijoje pakvietėme į vieną Lietuvos sanatorijų, prieš tai išsiaiškinę, kokie jose yra paslaugų įkainiai. Susižinojom ir jiems pranešėm. Tačiau kai mūsų bičiuliai atvažiavo, paaiškėjo, kad jie turi mokėti gerokai brangiau, nes jie – užsieniečiai. Manom, kad tai tikras absurdas, kai už tas pačias paslaugas vieni moka mažiau, kiti – daugiau”, – dėstė savo mintis šeimos galva.
Skambinusieji piktinosi, kad taip sudaromos sąlygos galimiems piktnaudžiavimams. “Užsienietį sanatorijos dokumentuose galima paversti vietos gyventoju, o skirtumą dėti į savo kišenę”, – samprotavo pašnekovas. “Nuo gegužės 1-osios tiek mes, tiek lenkai esame tos pačios Europos Sąjungos gyventojai, o jie, kiek žinau, negali būti diskriminuojami dėl savo tautybės ar pilietybės”, – sakė jis.
Sanatorijose svečiai moka daugiau
Į atgimstantį Druskininkų kurortą vis labiau plūsta užsieniečiai. Jiems ypač patinka šiame Dzūkijos mieste esančios sanatorijos.
Bet čia daug kur atvykėliai iš karto surūšiuojami į dvi kategorijas: savus ir svetimus. Užsieniečiai už paslaugas moka brangiau nei lietuviai.
Štai, pavyzdžiui, “Eglės” sanatorijoje yra tokie tarifai: Lietuvos pilietis už parą joje moka 56 litus, užsienietis – 24 eurus (maždaug 78 litus). Tiek kainuoja nakvynė, maitinimas, procedūros.
Sanatorijos darbuotojai “Kauno dieną” tikino, kad dėl tokio tarifų skirtumo jokių konfliktų su užsieniečiais nebuvo.
Dvejopi tarifai taikomi ir kitose Lietuvos sanatorijose, bet ne visose.
Kaimo sodybose – ta pati tendencija
Užsieniečiai taip pat pamėgo ir mūsų sodybas, užsiimančias kaimo turizmu. Bet jose atvykėliams kai kada irgi taikomi dvejopi standartai.
Vienos kaimo turizmo sodybos, esančios Lazdijų rajone, šeimininkė, nenorėjusi, kad jos pavardė būtų laikraštyje paminėta, sakė, jog ji turistus pati suskirsčiusi net į tris kategorijas. “Jeigu atvažiuoja kaimynai baltarusiai, iš jų imu mažiausiai, nes jie gyvena kukliai; vokiečiai dažniausiai patys atsilygina dosniai, nes jiems Lietuvoje viskas pigu; saviškiai jau gerokai prasigyveno, todėl iš jų brangiau nei iš baltarusių imu nevirpančia ranka”, – atviravo moteris.
Ji manė, kad toks turistų surūšiavimas – normalus dalykas. “Būta ir gudravimo atvejų. Mūsiškiai apsigyvena tariamai vienai savaitei, bet jau kitą dieną atveža vokiečius. Bet tiems gudruoliams neišdegė – pareikalavau, kad atvykėliai mokėtų pagal kitą tarifą”, – pasakojo sodybos šeimininkė, nenorėjusi sutikti, kad dėl dvejopų ar trejopų standartų kyla nemažai konfliktų ir painiavos.
Vadovaujasi kainininku
Kauno miškų urėdijoje anksčiau vadintas komercines (dabar pramintas profesionaliomis) medžiokles organizuojantis Kęstutis Markevičius “Kauno dienai” pripažino, kad Lietuvos medžiotojams taikomi mažesni tarifai nei, tarkime, italams, kurie čia dar prieš penkerius metus pamėgo nuotaikingas ir nesunkias kurapkų medžiokles.
Pašnekovas sakė, kad yra Vyriausybės patvirtintas kainininkas, kuriame nustatyti paslaugų tarifai tiek vietiniams medžiotojams, tiek užsieniečiams. Būtent šiuo dokumentu ir vadovaujasi urėdijos, rengiančios profesionalias medžiokles.
Kopijuojama Rusija
Lietuvos verslininkai, taikantys užsieniečiams didesnius tarifus, savotiškai kopijuoja Rusiją ir kitas NVS valstybes, kurios taiko net trigubus tarifus.
Tų šalių vyriausybės savo potvarkiais atvykėlius suskirsto į tris kategorijas. Rusijoje, pavyzdžiui, už viešbučius mažiausiai moka šios šalies piliečiai; šiek tiek daugiau – NVS šalių piliečiai. Na, o nuo visų kitų lupami devyni kailiai – paslaugų kainų skirtumas kartais siekia net kelis kartus.
Kai kurios NVS šalys iš atvykėlių reikalauja mokėti netgi tvirta valiuta (doleriais, eurais); vietos valiuta atsiskaityti negalima. Tai daro tos šalys, kurioms labai stinga tvirtos valiutos.
Svarbu, kad nesikištų valstybė
Ar Lietuvos verslininkai, iš užsieniečių imantys už paslaugas daugiau nei iš vietos gyventojų, pažeidžia ES teisės aktus? Kalbinti ekspertai mano, kad ne, bet, jų nuomone, kiekvienas galimas diskriminavimo atvejis turėtų būti nagrinėjamas atskirai.
Laisvosios rinkos instituto ekspertas Giedrius Kadziauskas “Kauno dienai” pabrėžė, kad “Europos Sąjungos teisės aktai įpareigoja kiekvieną jos narę nesudaryti kokių nors teisinių kliūčių kitų Europos Sąjungos šalių piliečiams atvažiuoti į bet kurią valstybę narę ir joje už tą pačią kainą gauti tas pačias paslaugas, kokias gauna vietos gyventojai. Kitaip sakant, valstybė narė negali priimti tokių sprendimų, kurie diskriminuotų kitų Europos Sąjungai priklausančių šalių piliečius”.
“Tačiau Europos Sąjungos teisė nereglamentuoja, kokias kainas ar tarifus nustato privatus ūkio subjektas. Svarbiausia, kad į tai nesikištų valstybė, kad ji nenustatytų kokių nors skirtingų kriterijų užsienio piliečiams ir savo piliečiams”, – sakė ekspertas.
Tarpusavio susitarimo reikalas
Konkurencijos tarybos atstovė Palmira Kvietkauskienė “Kauno dienai” sakė, kad Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuose aiškiai reglamentuotas laisvas asmenų, prekių ir paslaugų judėjimas, diskriminaciją draudžia, pavyzdžiui, taikant skirtingus paslaugų tarifus vietos gyventojams ir kitų ES šalių piliečiams.
Bet tuoj pat pašnekovė padarė išlygą: “Kadangi šį reiškinį vertiname pagal Konkurencijos įstatymą, galėtume prieštarauti tik tokiems veiksmams, jei juos būtų padariusios valstybės valdymo ar savivaldos institucijos, kurios privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Kitaip sakant, jeigu kokia nors institucija priimtų diskriminuojantį potvarkį ar sprendimą, tai Konkurencijos taryba imtųsi tokį atvejį tirti”. P.Kvietkauskienė nurodė pavyzdį, kai jos atstovaujama žinyba turėjo įsikišti. Sveikatos ministerija buvo nustačiusi skirtingas vaistų ekspertizės ir registravimo kainas Lietuvos ir užsienio firmoms. Tada Konkurencijos taryba pareikalavo, kad ministerija pataisytų savo sprendimą.
Tačiau jeigu kokias nors paslaugas teikia privatus ūkio subjektas, jis tarifus nustato savo nuožiūra; tai yra tarpusavio susitarimo – tarp paslaugų tiekėjo ir kliento – reikalas. Bet jeigu keli ūkio subjektai, veikiantys tame pačiame mieste ir teikiantys tas pačias paslaugas, būtų susitarę laikytis tokios pat kainų politikos, tai ir tokiu atveju Konkurencijos taryba įsikištų. Taip mūsų žinyba elgtųsi ir tokiu atveju, jei konkretus ūkio subjektas dominuotų kokiame nors mieste ar regione ir taikytų dvejopus ar trejopus tarifus, sakė pašnekovė.
“Kaunos diena”
