Vakar Panevėžyje vyko ypatingas renginys – Lietuvos mokslų akademijos diena. Tai buvo atsakomasis Mokslų akademijos atstovų vizitas į mūsų miestą. Praėjusių metų rugsėjį Panevėžio diena vyko Mokslų akademijoje. Ji buvo skirta miesto 500 metų jubiliejui paminėti.
Mokslų akademijos dienos programoje buvo numatytas darbas sekcijose. Paskui dienos dalyviai susitiko miesto Savivaldybėje. Meras Vitas Matuzas skaitė pranešimą “Panevėžio miestas ateityje”. Dalyvauti Mokslų akademijos dienoje buvo pakviesti miesto Tarybos, Seimo, miesto akademinės visuomenės nariai.
Dalijosi informacija
Vakar nuo 10 val. specialistai iš kitų miestų universitetų dalyvavo aštuonių sekcijų – sporto ir kūno kultūros, medicinos problemų, komunikacijos, architektūros, urbanistikos ir kultūros paveldo, puslaidininkių technologijos, socialinių tyrimų ir informacinių technologijų ir dviejose technikos sekcijose – darbe.
Specialistai dalijosi informacija, patirtimi, aptarė bendradarbiavimo su panevėžiečiais perspektyvas.
Pernai Mokslų akademija ir Panevėžio miesto taryba pasirašė mokslinio bei kūrybinio bendradarbiavimo sutartis. Mokslininkai įsipareigojo teikti pagalbą Panevėžyje plėtojant studijas, mokslą ir aukštąsias technologijas, teikiant konsultacijas, atliekant mokslines ekspertizes. Mokslų akademija sutiko padėti ir organizuojant švietimo, mokslo, kultūros renginius. Sutartis galioja trejus metus.
“Miestas su charakteriu”
Antroje dienos pusėje V.Matuzas renginio dalyviams skaitė pranešimą “Panevėžio miestas ateityje”. Meras pareiškė, kad tiki, jog Panevėžys taps tikru regiono lyderiu. “Kito kelio mes nematome”, – sakė jis.
V.Matuzas išvardijo pagrindinius Panevėžio privalumus ir trūkumus. Tarp teigiamų dalykų meras paminėjo gerą geografinę padėtį, pramoninį potencialą, kultūrą. Kitas privalumas yra tas, kad Panevėžys – žalias ir sutvarkytas miestas.
Mero nuomone, Panevėžio trūkumai yra nedarbas, tiesa, jis pastaruoju metu ėmė mažėti, ir nusikalstamumas.
Pasak V.Matuzo, Panevėžio vizija – iki 2022 metų pralenkti Šiaulius,kurie turi aukštesnį metropolinio miesto statusą. Meras pažymėjo, kad Panevėžys turi tapti Lietuvos Šiaurės vartais – logistikos mazgu ir investicijų traukos centru.
Jis pasakojo, kad Panevėžio vadovybė bendradarbiauja su JAV Los Andželo lyderiavimo institutu. Pasak V.Matuzo, ši mokslinė įstaiga padeda ruošti “miestus su charakteriu”.
Meras sakė, kad yra keturi prioritetai, pagal kuriuos turi plėtotis miestas. Visų pirma, turi būti didinamas Panevėžio, kaip regiono centro, konkurencingumas. Antras prioritetas – kurti darbo vietas ir plėtoti verslą. Be to, Panevėžyje turi būti sukurta kokybiška gyvenamoji aplinka. Dar vienas prioritetas – formuoti Panevėžį kaip mokslo ir verslo centrą.
“Mūsų žmonės turi gyventi tokioje aplinkoje, kad jiems nesinorėtų išvažiuoti į Vilnių, Maskvą ar Kiniją”, – sakė V.Matuzas ir pabrėžė, jog būtina siekti, kad mažėtų turtinė nelygybė.
Pradžiugino universiteto steigimo šalininkus
Po V.Matuzo kalbos į susirinkusiuosius kreipėsi Ramutis Vancevičius, Kauno technologijos universiteto rektorius. Jis pradžiugino visus savarankiškos aukštosios mokyklos steigimo Panevėžyje šalininkus.
Pasak R.Vancevičiaus, KTU vadovai neprieštarauja, kad dabartinis KTU Panevėžio institutas ateityje taptų savarankišku universitetu. Kad šis teiginys skambėtų įtikinamiau, rektorius padovanojo V.Matuzui universiteto studijų planą.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
