“Prieššventinis šurmulys jau jaučiamas ir pas mus. Kasdien mūsų darbuotojai grįžta vis su pilnesniais krepšiais kalėdinių sveikinimų”,- teigė Panevėžio apskrities centrinio pašto direktoriaus pavaduotoja Zita Vilčinskienė. Tiesa, sveikinti švenčių proga verslo partnerius ir klientus sukruto įmonės ir organizacijos, o gyventojai, kaip jau tapo įprasta, artimus ir brangius žmones prisimins šiek tiek vėliau. “Dabar kas dieną išrūšiuojame apie 500 laiškų. Tai tik pradžia. Prieš šventes jų bus apie 3 tūkstančius. Vėl tampa madinga siųsti kalėdinius sveikinimus”,- pasakojo Z.Vilčinskienė. Apie Lietuvos pašto laukiančias reformas Apskrities centrinio pašto direktorius Juozas Pranukevičius kalbėjo rimtai, su subtiliu humoru ir išgirdęs klausimą, kokia pašto skyrių, esančių kaimuose, ateitis, paklausė: “Apie ką kalbėsime? Apie tikėjimą ar apie Bažnyčią?”
Paštas į namus
Tiek Centinio pašto vadovas, tiek jo pavaduotoja neslėpė liūdnos tiesos – kaimeliuose esantys pašto skyriai dirba nuostolingai. “Kas žmogui svarbiau – gauti visas jam reikalingas pašto paslaugas ar kad miestelyje stovėtų paštu pavadintas pastatas?”- klausė J.Pranukevičius. Pastatus, pasak vadovo, išlaikyti netikslinga, nes turima nuostata, kad paštas pas pačių atkampiausių kaimų gyventojus atvyktų į namus. “Laiškanešio funkcijos šiek tiek pasikeitė. Jis ne tik laiškus nešioja, bet ir prenumeruoja spauda, priima mokesčius, teikia visas paslaugas, kurias žmogus gali gauti pašto skyriuje. Net siuntinį gali priimti. Tad klampoti keletą kilometrų iki pašto skyriaus – netikslinga”,- pasakojo Z.Vilčinskienė.
J.Pranukevičius pabrėžė, jog šie metai pašto darbuotojams buvo permainų ir reformų metai. “Pasikeitė mokėjimo už darbą sistema. Dabar mokama už darbą, o ne už užimamą etatą. Dėl to žmonės pradėjo labiau stengtis. Nors iš pradžių buvo visokių baimių, vėliau visi pajuto reformos naudą – besistengiantieji suteikti daugiau paslaugų pradėjo gauti didesnius atlyginimus”,- tvirtino Centrinio pašto vadovas.
Permainos darbuotojų nepalies
2005-aisiais Lietuvos paštas iš valstybinės įmonės bus reorganizuotas į akcinę bendrovę. Anot J.Pranukevičiaus, paprasti darbuotojai dėl to nerimauti neturėtų – pertvarka palies tik įmonės valdymą. “Visi kaip dirbo, taip ir dirbs toliau. Jokių etatų mažinimų ar atleidimų, susijusių su pašto reorganizacija, nebus”,- pabrėžė Apskrities centrinio pašto vadovas. Jis pajuokavo, kad vienintelis visų laukiantis pasikeitimas – pataisytas įrašas “Sodros” knygelėje. “Revoliucija, kurios labiausiai laukiame, – dar priekyje. Numatoma, jog pašto darbą iš pagrindų pakeis naujų, modernių technologijų įdiegimas. Dabar duomenys apie pašto skyrių darbą mus pasiekia per du mėnesius, pritaikius modernias kompiuterines technologijas, tam pakaks poros dienų”,- kalbėjo J.Pranukevičius. Tiesa, pasak šmaikščiojo Centrinio pašto vadovo, žmonės naujomis sąlygomis dirbti mokysis su ašaromis – taip atsitiko, kai pašto buhalterijoje buvo diegiama kompiuterinė apskaitos programa, tačiau pajutusieji kompiuterio privalumus prie rašiklio ir skaitytuvų grįžti nebenori.
Konkurentai verčia pasitempti
Laikai, kai paštas galėjo pagrįstai vadintis savo srities monopolistu, jau praeityje. Vien Panevėžio mieste veikia keletas privačių bendrovių, teikiančių korespondencijos surinkimo ir pristatymo paslaugas. Apskrities centrinio pašto vadovas neslepia, kad privačios bendrovės paveržė dalį pašto klientų. “Jos nugriebia grietinėlę – dirba miestuose, miesteliuose – ten, kur verslas nereikalauja itin didelių sąnaudų. Pamiškių sodybos ir atkampūs rajonai lieka Lietuvos paštui – ten privatininkams dirbti nuostolinga”,- paaiškino J.Pranukevičius. Vadovui pritarė ir Z.Vilčinskienė: nors Lietuvos paštas ir vadinamas monopolistu, tačiau ne itin pelningo darbo – aptarnauti atokius rajonus – privačios bendrovės nesiveržia. “Nesvarbu, kur reikia pristatyti laišką – mieste ar nešti į keletą kilometrų nuo pašto skyriaus nutolusį vienkiemį, korespondencijos siuntimo kaina nuo to nesikeičia”,- pabrėžė direktoriaus pavaduotoja. Vadovo nuomone, kai kurios privačios bendrovės konkuruoja ir ne visai sąžiningais būdais. “Surenka iš įmonių laiškus, užklijuoja pašto ženklus ir… sumeta į pašto dėžutes. Tačiau įrodyti tokius dalykus nėra paprasta”,- mano J.Pranukevičius.
Konkurentų atsiradimas verčia plėsti paslaugų asortimentą ir gerinti jų kokybę. “Šiais metais pradėjo veikti “Kalėdinis paštas”. Už nedidelį mokestį visi geri vaikai gali sulaukti Kalėdų Senelio labai gražaus sveikinimo. Mažieji panevėžiečiai, jei jų tėvai nepamiršo Kalėdų Seneliui pranešti apie savo atžalų gerus darbus, būtinai sulauks įspūdingo kalėdinio sveikinimo. Susidomėjusiųjų šia paslauga netrūksta”,- apie pašte laukiamas kalėdines staigmenas pasakojo Z.Vilčinskienė.
Laiškai į nežinią
Laiškų rūšiavimo skyriuje – pats darbymetis. Pasak J.Pranukevičiaus, prieš pat šventes darbo krūvis dar padidės, tačiau papildomų darbuotojų priimti nežadama – laiškų rūšiuotojai dirba pamainomis ir su patikėtu darbu puikiai susitvarko. Deja, ne visi panevėžiečių siųsti kalėdiniai sveikinimai pasieks adresatą. Pašte jau nemaža krūvelė laiškų, tapusių darbuotojams tikru galvosūkiu. Išsiblaškėlių į pašto dėžutes sumesti laiškai juokina ir liūdina laiškų rūšiuotojus. Ant rūpestingai užklijuotų vokų nėra adresato – apie tai siuntėjai nepagalvojo. “Nežinia, kur turėjo keliauti šie laiškai. Dabar jie bus saugomi pašte, o vėliau Mokesčių inspekcijoje sunaikinami”,- apie nemažą krūvelę baltų vokų pasakojo Z.Vilčinskienė.
Kalėdinių sveikinimų nesulauks ir būrys lietuvių Anglijoje, Vokietijoje, Rusijoje – laiškai per sunkūs, per mažai pašto ženklų užklijuota, bet grąžinti siuntėjui pašto darbuotojai neturi jokios galimybės – nėra adreso. “Nežinia, kodėl vengiama užrašyti savo adresą – toks laiškas, iškilus nenumatytiems trukdymams, nepasiekia adresato ir saugomas pašte, kol ateina laikas jį sunaikinti. Vėliau žmonės piktinasi ir klausinėja, kodėl jų siųsti sveikinimai nenuėjo ten, kur reikia”,- kalbėjo “Sekundės” pašnekovė.
Tarp krūvos laiškų yra ir nežinia, ar kalėdinius linkėjimus nunešiančių vokų – gavėjo adresas užrašytas ne toje pusėje, ant voko priekinės pusės užrašyti du adresai ir neaišku, kur laiškas turi keliauti. “Užsienyje laiškus rūšiuoja mašinos, jos ir adresus skaito – jei jis parašytas ne ten, kur reikia, toks laiškas nepasiekia gavėjo”,- aiškino Z.Vilčinskienė.
Nemažai rūpesčių pašto darbuotojams pridaro ir įvairių konkursų, žaidimų, akcijų dalyviai – iškirpę skrajutes ir jas užpildę tiesiog sumeta į pašto dėžutę – apie tai, kad jas reikia įdėti į voką, dažnai pamirštama.
Šįmet laiškas be specialaus kodo dar pasieks adresatą, o ateityje toks vokas bus grąžinamas siuntėjui. “Kodai, kuriuos reikia užrašyti ant voko, išsiuntinėti visiems gyventojams prieš metus, tačiau vis dar neįprantama prie naujos adresavimo tvarkos. Užsienyje laiškai be kodo adresatą pasiekia vėliausiai, nes būtent skaičiai informuoja apie tikslią laiško pristatymo vietą. Prie to turėtų pratintis ir laiškų siuntėjai iš Lietuvos”,- teigė Centrinio pašto vadovas.
Atgyja laiškų rašymo tradicijos
Anot J.Pranukevičiaus, Lietuvos paštui sunkusis periodas jau praeityje. “Pastebėjome, kad laiškų kasmet parašoma vis daugiau. Ypač tai jaučiame prieš Kalėdas. Gal jau atsikando žinučių?”- svarstė Centrinio pašto vadovas. Jis neslėpė esąs senųjų tradicijų šalininkas ir labiau vertinąs ne elektroninį ar mobilųjį sveikinimą. “Nepaprastai malonu į rankas paimti rašalu parašytą atviruką ir pajusti jį siuntusio žmogaus šilumą”,- sakė J.Pranukevičius. Jis vylėsi laiškų rašymo renesanso. “Didžiojoje Britanijoje privalu rašyti padėkos laišką, jei buvai pakviestas arbatos, tik laišku draugams ir giminaičiams pranešama apie kūdikio gimimą. Tokia proga pasiųstą SMS žinutę anglai suvoktų kaip įžeidimą”,- apie senojoje Europoje puoselėjamas laiškų rašymo tradicijas pasakojo Centrinio pašto direktorius. Jo prognozės – optimistinės: vis modernėjantis paštas taps tiltu, jungiančiu artimus žmones, surandančius laiko brūkštelėti tradicinį kalėdinį sveikinimą.
Artėjančios šventės šiek tiek jaudino pašto vadovus – pernai įsisiautėjęs jaunimas įmetė petardų į laiškų pilnas pašto dėžutes – jos buvo sugadintos, o su meile rašyti kalėdiniai sveikinimai taip ir nepasiekė adresatų. “Noriu tikėti, kad šįmet to nebus. Darydami niekuo nepateisinamą pramogą sau, tokie žmonės niekais paverčia kitų triūsą”,- sielojosi J.Pranukevičius.
Rasa Šošič
tel. (8-655)04727, rasa@sekunde.com
