Panevėžio apygardos prokuratūroje vykusiame pasitarime
aptartas automobilių vagysčių tyrimas ir teisinės praktikos problemos.
Pasitarime dalyvavo apygardos ir 8 apylinkių prokuratūrų vadovai, Panevėžio
miesto VPK, rajono, Utenos, Biržų policijos komisariatų viršininkai ar jų
pavaduotojai. Apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka supažindino
pasitarimo dalyvius su šių metų 10 mėnesių rezultatais. Automobilių vagysčių
krašte ir ypač mieste kasmet daugėja. Per 10 mėn. apygardoje pavogtas 841
automobilis, iš jų 418 – mieste. Antai Utenos rajone kas 5 nusikaltimas –
automobilio vagystė. Apygardoje išaiškinti 90 šių nusikaltimų. Prasčiausiai
automobilių vagystės tiriamos Biržuose (6 proc.), Panevėžio mieste (8 proc.),
kur kas geriau rajone – 18,5 proc.
Pareigūnams, tiriantiems šiuos nusikaltimus, ryžto ir patyrimo tarsi ir nestinga. Bet ir problemų, susijusių su šių nusikaltimų tyrimu, automobilių vagių gaudymu ir nubaudimu taip pat netrūksta. Apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A.Mačerauskas, išanalizavęs pastarųjų metų automobilių vagysčių ir jų tyrimo rezultatus, konstatavo, kad pernai šių nusikaltimų buvo mažiau negu užpernai (2002 m.). Šiemet jų vėl padaugėjo. Prokuroro nuomone, įtakos galėjo turėti naujojo BK švelnesni įstatymai, numatantys mažesnes bausmes už palyginti nebrangi (250 MGL vertės) automobilių vagystę. Nemaža problemų kelia ir pagal naujus įstatymus atliekamas nusikaltimų tyrimas, tyrėjų kvalifikacija ir techninės tyrimo galimybės. Gerai organizuotų nusikaltėlių grupės, užsiimančios automobilių vagystėmis ir mašinų realizavimu, veikia pakankamai profesionaliai. Neretai automobiliai pagrobiami be įsilaužimų, be brangių įrankių. Nusikaltėliai veikia pasiskirstę užduotis: vieni renka informaciją, užsako vagystę, kiti vagia, gabena automobilius į užsienį ar atiduoda išardyti detalėms.
Pasitarime kalbėta apie tai, kad policijoms pareigūnams, gaudantiems vagišius, trūksta techninių priemonių, lėšų ir kt. Pastebima, kad nukentėję automobilių savininkai gana dažnai nepasitiki pareigūnais. Dar neretai skubama per tarpininkus išsipirkti automobilius iš nusikaltėlių. Ne visi automobilių savininkai yra tinkamai apsaugoję savo susisiekimo priemones – daug jų neturi signalizacijų. Pasitikėjimą sustiprinti gali tik geras darbas. Policija turėtų stiprinti ryšius su visuomene, pareigūnai dažniau privalėtų vykdyti tikslines operacijas, geriau išnaudoti turimas kitas galimybes. VPK viršininko pavaduotojas Vitalijus Gailius papasakojo, kokias naujas technines galimybes nustatyti automobilių vagių pėdsakus turi kriminalistai pareigūnai. Operatyviai perduota informacija apie pagrobtą automobilį suteikia didesnes galimybes sulaikyti pagrobėjus ir kituose rajonuose. VPK turi teisę veikti 10 aplinkinių rajonų.
Viename mieste ar rajone nuvaryti automobiliai dažniausiai atsiduria kitame, o iš ten gabenami į užsienį ar realizuojami. Pareigūnų nuomone, griežtesnės bausmės ir kardomosios priemonės turi didelę įtaką ribojant šiuos nusikaltimus. Bausmių skyrimo praktiką Panevėžio apygardos, miesto ir teritorinių apylinkių teismuose analizavo apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Valdemaras Mociškis. Per 9 šių metų mėnesius nuteisti 76 asmenys (19 jų – nepilnamečiai). Automobilių vagims taikomos 4 rūšių bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas 3, 5 ar 7 metams. Krašto teisinė praktika rodo, kad pastaraisiais metais automobilių vagims skiriamos kur kas švelnesnės bausmės, mažai jų nuteisiami. Laikinai einantis Apeliacinio skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Ignas Raila papasakojo, kaip prokurorai automobilių pagrobėjams siekia griežtesnių bausmių rašydami apeliacinius skundus aukštesnės instancijos teismui. Tam dedama nemažai pastangų. Dar negyvename taip gerai, kad vagišiui skirti keliasdešimt parų arešto galėtų atlyginti automobilio savininko patirtus nuostolius.
Pateikti pasitarime duomenys rodo, kad prokurorai turėtų siūlyti, o teisėjai skirti kur kas griežtesnes bausmes. Pasak Panevėžio m. apylinkės vyriausiojo prokuroro A.Grambos, automobilių vagims skiriamas bausmes, matyt, turėtų analizuoti ir teisėjai. Apgailestauta, kad į pasitarimą neatvyko kviestas dalyvauti l. e. Panevėžio m. apylinkės teismo pirmininko A.Nevardauskas. Apygardos vyr. prokuroro pavaduotojas, ONKT skyriaus vyr. prokuroras Gintaras Malčiauskas pasitarimo dalyviams priminė, kad krašto pareigūnai turėtų nevengti intensyviau bendrauti vieni su kitais, dažniau atvykti pasitarti į Apygardos prokuratūrą. Vieni tai daro, o kiti nesirodo. Tiriant automobilių vagystes, svarbu surinkti pakankamai įrodymų. Pakaks informacijos apie automobilių vagysčių organizuotos gaujos narį – bus griežtesnė bausmė ir teisme.
Visuomenė tikisi iš pareigūnų ne tik kvalifikuoto darbo ir operatyvumo gaudant automobilių vagis, bet ir pakankamai griežtų, įstatymo numatytų jiems bausmių. Kodėl žinomi krašto automobilių vagišiai iki šiol vis dar atsiperka baudomis ar areštu ir nepatenka ilgesniam laikui už grotų? Apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka, apibendrinęs pasitarimą, sakė, kad prokurorai ir pareigūnai, tirdami krašto automobilių vagystes, sutarė glaudžiau bendradarbiauti. Akcentuota, kad prokurorai dažniau kreipsis į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, reikalaus griežtesnių bausmių. Kol dar tokie ryškūs socialiniai skirtumai, ir 250 MGL vertės automobilis jo savininkui gali būti per kelis dešimtmečius sukauptas vertingas turtas. Tam, kad automobilių vagišiai ir tų vagysčių užsakovai bei organizatoriai ilgiau už grotų pasėdėtų, visuomenė tikrai pritartų.
Irena Vida Bielskytė,
Panevėžio apygardos prokuratūros atstovė spaudai
