Du garsiojoje “Svainijos” byloje nuteisti panevėžiečiai
Audrius Lazauskas ir Vidmantas Kirklys atsiėmė apeliacinius skundus. Panevėžio
apygardos teismas gavo iš Apeliacinio teismo juodviejų bylą – kadangi abu
skundus nuteistieji atsiėmė, įsigalioja vasarį paskelbtas nuosprendis. Už turto
prievartavimą Apygardos teismo sprendimu A.Lazauskas nuteistas kalėti puspenktų, V.Kirklys – 5 metus.
Išgirdę tokį “nesąmoningą” nuosprendį vyrai jį apskundė ir prašė Apeliacinio teismo juos išteisinti. Abu motyvavo, kad 1996-ųjų gruodžio 24-osios vakarą į Panevėžio verslininko R.Okuličiaus parduotuvę atvyko ne jo reketuoti, bet pakviesti autoritetą turėjusio Vitalijaus Tuzovo. Per konfliktą verslininkas keturis nusikalstamo pasaulio atstovus nušovė, dar tiek pat buvo sužeisti. Likę gyvi K.Vaitiekūnas, A.Lazauskas, V.Rakauskas ir V.Kirklys buvo apkaltinti turto prievartavimu.
Gyvena mintimis apie laisvę
Nors trims iš jų pavyko pabėgti į užsienį, iki šiol tebesislapsto tik V.Rakauskas. Bausmę atlikęs ir į laisvę lygtinai paleistas K.Vaitiekūnas šįmet vėl įkliuvo plėšdamas ir vogdamas, o A.Lazauskas ir V.Kirklys pavasarį išgirdo apkaltinamuosius nuosprendžius. Į Lietuvą užpernai A.Lazauskas buvo pargabentas iš Ispanijos, V.Kirklys – iš Prancūzijos.
Jųdviejų skundus nagrinėti Apeliacinis teismas buvo numatęs gegužę, tačiau dėl nesklandumų rugsėjį teismo posėdis buvo atidėtas. Abiem “Svainijos” įvykių dalyviams skundus atsiėmus įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo nuosprendis. Kadangi į bausmės atlikimo laiką įskaitomas suėmimo laikas ir kardomasis kalinimas iki teismo, A.Lazauskas ir V.Kirklys jau tikisi, kad iš pataisos namų vadovybės teismas sulauks teikimo dėl jų paleidimo į laisvę anksčiau.
Apie “Svainijos” bylą kalbama ne tik dėl jos įvykių dalyvių, bet ir dėl galimų sąsajų su viena garsia spirito kontrabandos byla. Nors pareigūnai oficialiai to nepatvirtina, tačiau pusbalsiu šnekama, kad nusikalstamo pasaulio atstovų sušaudymo pretekstu galėjo būti šis įspūdingas latviško spirito krovinys.
Persipynusi su kita byla
Iki kruvinųjų įvykių likus šiek tiek daugiau nei savaitei, žlugo gerai organizuota kontrabandos gabenimo operacija – muitininkai sulaikė iš Latvijos į Lietuvą vežamo beveik 9 tūkst. litrų gryniausio spirito, įkainoto 63 tūkstančiais litų. Su keturiais draugais viską kruopščiai suderinęs panevėžietis Tomas Tiškevičius (gim. 1967 m.) neabejojo, kad sėkmingą latviško spirito invaziją prižiūrės jų pasitikėjimą pelnęs policininkas.
Tačiau sulaikytas kamazas, nuvarytas saugoti į Biržų “Žemūktechnikos” teritoriją, dingo ir tada prasidėjo nusikalstamo pasaulio atstovų aiškinimasis, spirito vagyste buvo apkaltinta viena Panevėžio grupuotė. Kur iš tikrųjų dingo spiritas, suskubo aiškintis V.Tuzovas. Manoma, kad jis spirito verslu galėjo būti suinteresuotas, nes dingęs krovinys apsunkino atsiskaitymą su latviais.
Kaip tik tuo metu atsirado proga gauti pinigų iš “Svainijos” parduotuvės bendraturčio A.Stumbrio, per ginčą suplėšiusio vienam “chebros” nariui brangią striukę. Nenorėjęs mokėti 2 tūkst. litų vyras paprašė R.Okuličiaus pasikalbėti su nuo jaunystės pažįstamu įtakingu V.Tuzovu. Tačiau jis sumą dėl neaiškių priežasčių padidino iki 10 tūkst. JAV dolerių. Neabejojama, kad panašios sumos reikėjo atsiskaityti už kažkur išgaravusį spiritą. Nesusikalbėjimas Kūčių vakarą parduotuvės biliardinėje baigėsi dramatiškais įvykiais.
Sieną kirsdavo įtartinai dažnai
Spirito kontrabandininkus padėjo išaiškinti pokalbių išklotinės: be biržiečio ir pasvaliečio, nuteisti ir panevėžiečiai – Tomas Tiškevičius (gim. 1967 m.), Almantas Kaupas (gim. 1962 m.) ir Rimantas Bakonis (gim. 1970 m.). Pastarieji du išsisuko nuo tūkstantinių baudų areštu, nes laikas ir palankūs įstatymai buvo jų sąjungininkai. Apygardos teismas neseniai paskelbė paskutiniajam kontrabandos bylos dalyviui – 37-erių metų T.Tiškevičiui – apkaltinamąjį nuosprendį. Jis buvo kaltinamas ir dėl neteisingo duomenų pateikimo apie pajamas ar pelną bei aplaidaus apskaitos tvarkymo.
1996-ųjų gruodžio viduryje sustabdę patikrinti kamazą su furgonu-puspriekabe “Blaumhardt” Pasvalio rajono Saločių muitinės pareigūnai aptiko dvi sumaniai įrengtas slėptuves su kontrabandiniu kroviniu. Vienoje slėptuvėje buvo 8900 litrų spirito, kitoje – tik etiketės. Prieš pat patikrinimą kamazą vairavęs A.Baltrėnas muitininkus tikino važiuojąs tuščias, tačiau nuojauta pareigūnų neapgavo. Maisto produktų tyrimo ekspertai nustatė, kad rastas skystis yra 96,2 procento stiprumo rektifikuotas etilo spiritas.
Įsižeidęs, kad kaltinamajame akte nepagrįstai nurodyta, jog kontrabandą jis vežė pakartotinai, T.Tiškevičius duoti parodymus atsisakė. Tačiau išsiaiškinti nusikaltimą tai nesutrukdė: kalbėjo liudytojai ir įtariamieji. Autotransporto priemonių, praleistų per valstybės sieną, registro knygoje užfiksuota, kad nuo 1996 m. rugsėjo iki kamazo sulaikymo jis su furgonu be krovinio į Latviją yra įvažiavęs 8 kartus, grįždavo per parą. Sunkvežimį visur lydėdavo “Ford” markės automobilis su dviem vyrais. Muitininkai atkreipė dėmesį, kad laukdami pasienyje vyrai labai dažnai kažkam skambindavo mobiliaisiais telefonais ir kalbėdavosi.
Už žvalgybą mokėjo dolerius
Kontrabandininkams talkinęs policininkas E.Matulis, prieš aštuonerius metus dirbęs Pasvalio pasienio užkardoje, teigė su A.Kaupu susipažinęs, kai per sieną važiavęs vyras vežėsi ginklą. Kol vairuotojas grįš į Lietuvą, pareigūnas, kaip ir privalėjo, paėmė ginklą pasaugoti. Po keleto mėnesių abu vyrai netyčia susitiko netoli Saločių muitinės posto esančioje užeigoje “Pakelės namai”.
Tąsyk A.Kaupas pradėjo muitininko klausinėti, kaip galima per sieną pervežti spirito krovinį. Matydamas, kad pareigūnas nesispyrioja, žmogus pasiūlė jam sandėrį – reikės prižiūrėti, ar sunkvežimis sklandžiai kirs valstybės sieną, ir apie tai pranešti. Už žvalgybą A.Kaupas pažadėjo mokėti po 300 JAV dolerių ir paaiškino, kad spiritas sukrautas gerai įrengtose slėptuvėse, kurių muitininkai nepastebės.
Su kitais operacijos dalyviais supažindintas E.Matulis prieš keletą valandų iki sunkvežimio reiso sulaukdavo telefono skambučio iš T.Tiškevičiaus arba jo draugų. Laukdavę “Pakelės užeigoje” vyrai žvalgybininkui pranešdavo, kada turi pasirodyti jų kamazas. Net ir ne tarnybos metu E.Matulis buvo įpareigotas nuvažiuoti prie pasienio, stebėti ir pranešinėti.
1996-ųjų gruodžio 14-ąją į mobilųjį telefoną paskambinęs T.Tiškevičius pasakė E.Matuliui, kad pasienyje jau stovi jų automobilis ir jį reikia pasitikti. Sėdęs į savo BMW ir atvykęs į pasienį policininkas išvydo nemalonų vaizdą – muitininkai kamazą jau buvo sulaikę ir aptikę spiritą. Tuo nepatikėjęs T.Tiškevičius liepė E.Matuliui dar kartą patikrinti, ar kamazas tikrai “užlūžo”.
Susitikę užeigoje vyrai tarėsi, kaip būtų galima išgelbėti vertingą krovinį. Pareiškęs, kad taip atsitiko dėl E.Matulio kaltės, A.Kaupas pareikalavo grąžinti 2 tūkst. 200 JAV dolerių. Pinigų prašė ir T.Tiškevičius: areštinėje prabuvęs 178 paras, jis pareikalavo kompensacijos už suėmimuose praleistą laiką ir patirtus nepatogumus. Pritrūkus įrodymų dėl 6 kontrabandos atvejų T.Tiškevičiui šiuose epizoduose baudžiamoji byla buvo nutraukta.
Nuteisti T.Tiškevičių už aplaidų apskaitos tvarkymą teismui neleido suėjęs 3 metų senaties terminas ir įtariamojo slapstymosi laikotarpis. Nuo 1997 m. liepos pabaigos paskelbus T.Tiškevičiaus paiešką jis buvo sulaikytas vos daugiau nei po metų, 1998-ųjų lapkritį. Kadangi iki 2004 m. lapkričio 3 d. apkaltinamasis nuosprendis nepaskelbtas, dėl šio kaltinimo baudžiamoji byla nutraukta. Pripažintas kaltu tik už kontrabandos gabenimą vyriškis privalės sumokėti 30 tūkstančių litų baudą. Teismo sprendimu T.Tiškevičiui antrankiai buvo nuimti teismo salėje, jis paleistas kaip atlikęs bausmę.
Rita Misiūnienė
tel.(8-655)04725, rita@sekunde.com
