ENERGETIKA
Toliau pinga degalai. Tai jau antroji mažėjimo banga gruodį. Prieš savaitę degalai atpigo 6-8 centais už litrą, o šią savaitę – dar 4 centais. Vakar Klaipėdos degalinėse kainos nukrito dar 2 centais. Litras A-92 markės benzino kainavo 2,52-2,56 lito, A-95 – 2,57-2,63 lito, A-98 – 2,64-2,65 lito, dyzelino – 2,55-2,61 lito. Automobilių dujos kainuoja tiek pat, kaip ir anksčiau. Ekspertų nuomone, kitą savaitę kuro kainos gali mažėti dar porą centų už litrą. K
FINANSAI
Du investuotojai – Suomijos “Danske Capital Finland” ir JAV “Firebird Baltic Advisors LLC”, investuoti į Baltijos šalis gruodžio pradžioje įkūrė naują fondą “Amber Trust II S.C.A.”. Jis įmonėms skirs 2,5 karto investicijų daugiau nei jo pirmtakas “Amber Trust S.C.A.” ir galės pirkti kontrolinius įmonių paketus. Naujasis fondas valdys 125 mln. eurų, juos investuoti turės per 2 metus, o veiklą pradės 2005 metų I ketvirtį. Martyno Česnavičiaus, “Amber Trust S.C.A.” patarėjo, teigimu, Lietuvai iš tos sumos teks tiek, kiek bus investuoti patrauklių projektų. “Amber Trust II S.C.A.”, investavęs į įmones, su jomis žada likti apie 7 metus. Pasak Arvydo Jacikevičiaus, Vilniaus banko finansų maklerio, naujasis fondas linkęs investuoti ne tik į listinguojamas įmones, bet ir į nelistinguojamas, be to, jo taikiklis – augančios įmonės. VŽ
ĮMONĖS
Viena iš nedaugelio likusių valstybinių įmonių – “Lietuvos paštas” – jau nuo ateinančių metų sausio 1-osios turėtų būti reorganizuojama į akcinę bendrovę. Pasikeitus statusui bendrovė galės disponuoti savo turtu, tačiau galimybę, jog strategiškai patraukliose vietose, miestų centruose, stovintys pastatai bus parduoti verslininkams, pašto vadovai griežtai neigia. Pasak generalinio įmonės direktoriaus Jono Šalavėjaus, Ūkio ministerija dar turėtų pakeisti kai kuriuos įstatymus, o tada reorganizuoti įmonę jokių kliūčių nebus. Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Valdemaro Šalausko teigimu, kol kas “Lietuvos pašto” reorganizavimo į akcinę bendrovę atidėlioti neketinama – kaip ir nuspręsta, įmonės statusas turėtų keistis nuo ateinančių metų sausio mėnesio. VE
100 proc. bendrovės akcijų priklausys valstybei, todėl, anot J. Šalavėjaus, kardinalių pokyčių, susijusių su pašto veikla, nebus. Reorganizavus įmonę kaimuose darbuotojų turėtų sumažėti, o didžiuosiuose miestuose jų skaičius gali būti didinamas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 945 pašto skyriai, iš kurių net 700 – kaimo vietovėse. Įstatymų Lietuvos paštui yra suteikta monopolio teisė. Pagal ES reikalavimus monopolio įstatymas išliks bent iki 2009-ųjų metų. Neseniai vykusios konferencijos metu buvo sprendžiama, ar vėliau šį įstatymą panaikinti. VE
Lietuvos aludarių asociacijai (LAA) priklausančių septynių alaus daryklų vadovai pasirašė Lietuvos aludarių garbės kodeksą. Jame, be kitko, numatyta, kad jį pasirašiusios įmonės šventiniuose renginiuose nepardavinės stipresnio nei 6 proc. alkoholio alaus ir visiškai negamins 9,5 proc. stiprumo alaus. Stebėti, kaip aludariai laikosi kodekso nuostatų, pakviesti Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pirmininkas Feliksas Petrauskas ir Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos valdybos pirmininkas Marius Jovaiša. Taisyklių ir normų rinkinį pasirašė šių įmonių vadovai: UAB “Švyturio-Utenos alus”, AB Kalnapilio-Tauro grupė”, AB “Ragutis”, AB “Mažeikių lokys”, TŪB “Rinkuškiai”, AB “Kauno alus”, AB “Gubernija”. R
PREKYBA
Jau lapkričio pabaigoje beveik visi prekybos centrai buvo užversti dirbtinėmis eglutėmis. Prekyba tikromis eglėmis ir jų šakomis prasidės tik įpusėjus gruodžiui. Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyrius iki vakar dienos išdavė tik tris leidimus eglių prekeiviams. Mat kasmet vis mažiau jų nori užsiimti šiuo verslu. Kretingos miškų urėdijos medelyne eglėmis prekiaujama jau dabar. Pusantro metro paprastą lietuvišką eglutę čia galima nusipirkti už 7 litus, dviejų metrų – už 9 litus. Žmonės dabar pamėgo pirkti eglutes vazonėliuose, tikėdamiesi pavasarį jas pasodinti. Tačiau, medelyno viršininko Leonardo Balčikonio teigimu, kelias savaites išbuvęs sausose ir šiltose patalpose persodinamas augalas patiria stresą, todėl retai kada atsigauna lauke. Eglės vazonėlyje kaina – apie 30 litų. VE
RYŠIAI
Mažmeninės prekybos tinklas “Norfa” nuolaidas, sukauptas perkant maistą, taikys ir mobiliojo ryšio paslaugoms. Šį mėnesį “Norfos mažmena” (NM) pradeda platinti išankstinio mokėjimo korteles “Norfa Tele” ir tikisi iki kitų metų pabaigos pritraukti 100.000 mobiliojo ryšio abonentų. Pasak Dainiaus Dundulio, NM valdybos pirmininko, technologiškai pasirengti pardavinėti korteles visame tinkle planuojama iki kitos savaitės vidurio (kol kas jų galima įsigyti tik vienoje tinklo parduotuvėje). “Norfa Tele” kortelės pirmiausia siūlomos “Norfos” nuolaidų kortelių turėtojams. D. Dundulio teigimu, nuolaidos, kurias gauna “Norfos” nuolaidų kortelę turintis pirkėjas, bus pritaikytos ir pokalbiams, o nuo vasario 1-osios pokalbiai bus pasiūlyti nemokamai, “jei pirkėjas įvykdys tam tikras sąlygas”. “Norfa” yra išdalijusi apie 320.000 nuolaidų kortelių, jų savininkams, perkantiems šio tinklo parduotuvėse, taikoma 1-5 proc. nuolaida. VŽ
RŪPYBA
Galimybės didinti minimalią mėnesio algą ir tokio žingsnio pasekmės dar turi būti išsamiau nagrinėjamos, vakar nusprendė Trišalė taryba. Vakar darbdavių, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovų Trišalės tarybos (TT) posėdyje buvo pristatytas Darbo ir socialinių tyrimų instituto (DSTI) padarytas minimaliojo darbo užmokesčio didinimo prielaidų ir pasekmių tyrimas. Jo išvadose rašoma, kad nuo 500 iki 600 litų padidinti minimalią mėnesinę algą (MMA) Lietuvoje galimybių yra, tačiau tuo pat metu reikia didinti neapmokestinamąjį minimumą bei numatyti lengvatų įmonėms, kurioms toks sprendimas būtų kenksmingas. Pramonininkai siūlo ne didinti minimalią mėnesio algą ir minimalų valandinį atlygį, o sumažinti gyventojų pajamų mokestį nuo 33 iki 28 proc. TT galutinai sutarus dėl minimumo didinimo, šis siūlymas bus teikiamas Vyriausybei. VŽ
“Klaipėdos” atliktas eksperimentas parodė, kad už 135 litus galima nusipirkti tiek maisto produktų, kad mėnesį nemirtum badu. Būtent tokią sumą valstybė priskiria remtinoms pajamoms. Tačiau net ir skrupulingai taupant, prie tų litų pridedamos 121 lito valstybės pašalpos kažin ar pakaktų būstui, drabužiams, transportui, vaistams, higienos ir kitoms būtiniausioms prekėms. Skursdami už daugmaž 250 litų per mėnesį gyvena apie 16 procentų Lietuvos gyventojų. Tačiau šie garbės ES valstybei nedarantys skaičiai vakar Trišalei tarybai nesutrukdė atmesti pasiūlymą padidinti minimalią algą 100 litų. Nuolatiniai nepritekliai ir taupymas verčia pykti ant valdžios. K
Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius susitiko su miesto neįgaliaisiais, išklausė jų problemas , joms spręsti pažadėjo skirti pinigų iš biudžeto. K
“Sotus alkano neužjaučia” – taip galima pasakyti apie labdaros akciją, kurioje nesuduriantiems galo su galu vilniečiams aktyviausiai padėjo ne pasiturintys gyventojai, o pensininkai. Labdaros bei paramos fondo “Lietuvos ir JAV iniciatyvos” darbuotojai vakar baigė skaičiuoti produktus, nupirktus vargetoms šelpti. Vilniečių paaukotų produktų vertė 66, kauniečių – 46, klaipėdiečių – 22 tūkst. litų. Prie labdaros akcijos “Maisto bankas” šiemet prisidėjo keturiolikos šalies miestų gyventojai, jų paaukotų produktų vertė – 200 tūkst. litų. Pernai į banką surinkta perpus mažiau maisto. LR
TRANSPORTAS
Keičiantis muitinės vaidmeniui bei mažėjant jos fiskalinės funkcijos svarbai, numatoma keisti Europos Bendrijos muitinės kodeksą. Netrukus LR Vyriausybė turėtų patvirtinti ir pasikeitusias prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos uoste taisykles. Pasak Muitinės departamento Muitų teisės derinimo skyriaus vyr. inspektoriaus Virginijaus Lackaus, šio mėnesio pradžioje Lietuvos Vyriausybei tvirtinti pateiktas naujos redakcijos projektas dėl prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje. Iš keleto naujovių paminėtina tai, kad laivai, plaukiojantys reguliariomis laivybos linijomis tarp Klaipėdos uosto bei kitų Bendrijos uostų, nebus tikrinami muitinėje. Laivai bus tikrinami tik po kontakto su trečiosiomis šalimis. VE
VERSLAS
Vakar Trišalės tarybos posėdyje pritarta siūlymui, jog darbdavys gali mokėti ne mažiau kaip 50 proc. nustatytos dienpinigių sumos, jei tai numatyta kolektyvinėje darbo sutartyje. Tačiau valdininkams vis dar trūksta argumentų, kad Vyriausybės nutarimas būtų pataisytas. “Mums trūksta argumentų (informacijos apie įmonių pelningumą, darbuotojų atlyginimus ir t.t.), kad nėra kitų galimybių didinti vežėjų konkurencingumą, o tik darbuotojų sąskaita. Kol kas negalime ramia sąžine teikti Vyriausybei taisyti šį nutarimą”, – po posėdžio sakė Rimantas Kairelis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) valstybės sekretorius. Pasak jo, jei vežėjų argumentai bus skubiai pateikti ir suderinta pozicija su profesinėmis sąjungomis, Vyriausybės nutarimas dėl dienpinigių gali būti pataisytas dar šiemet. VŽ
Algimantas Kondrusevičius, “Linavos” prezidentas, piktinasi: “Neetiška, kad SADM vienašališkai inicijavo vežėjams pragaištingą nutarimo projektą, o kai reikia taisyti savo klaidas, rodo tariamą rūpestį darbuotojais ir perduoda projektą Trišalei tarybai. Tai yra spekuliacija”. Transportininkai sutaria, jog mokėdami visus dienpinigius gyvuotų 3-6 mėn. Vėliau darbuotojai netektų darbo, o valstybė – šio verslo sektoriaus mokesčių. Šiuo metu “Linava” vienija 1.369 įmones, kuriose dirba per 60.000 darbuotojų, pusė iš jų – vairuotojai. VŽ
Kai kurie vežėjai pripažįsta nevykdantys Vyriausybės nutarimo ir su baime laukiantys kitų metų. “Prognozuoju, kad šiomis sąlygomis kitąmet pusė vežėjų bankrutuos. Apmaudu, kad savo jėgomis sugebėję iškovoti puikias pozicijas užsienio rinkose, Lietuvos vežėjai dabar yra žlugdomi neįmanomų verslo sąlygų”,- sako Antanas Gricius, “A.Griciaus autotransporto įmonės” savininkas. VŽ
ŽEMĖ
Šią savaitę Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje sumontuota ir pradėjo veikti moderni informacijos priėmimo ir apdorojimo sistema. Ji fiksuos meteorologinio žemės palydovo MSG-1, kuris skrieja 35 tūkst. kilometrų aukštyje ties Gvinėjos įlanka, siunčiamus duomenis. Sinoptikai galės tiksliau numatyti stiprų vėją, kritulius, rūką, stebėti gaisrus, potvynius, vertinti klimato pokyčius ir apie tai įspėti gyventojus bei ūkio subjektus. Naująją sistemą padėjo sumontuoti specialistai iš Vokietijos kompanijos “VCS Aktiengelsellschaft”. Iki savaitės pabaigos sistema bus bandoma, su ja dirbti mokysis tarnybos specialistai, sinoptikai. Pasak tarnybos Informacinių technologijų ir užsienio ryšių skyriaus vadovės Irenos Navickienės, naujoji sistema visu pajėgumu pradės dirbti sausio pradžioje. KD
Sutrumpinimai: K – “Klaipėda”, KD – “Kauno diena”, LR – “Lietuvos rytas”, LŽ – “Lietuvos žinios”, R – “Respublika”, VE – “Vakarų ekspresas”, VŽ – “Verslo žinios”.
