Kino teatras be paramos neišgyvens
Trečiadienį vykusiame miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje Kultūros skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė informavo, kad administracijos direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus įsakymu buvo sudaryta darbo grupė kultūros centro “Garsas” perspektyvoms parengti. Darbo grupė, vadovaujama administracijos direktoriaus pavaduotojos Audronės Grainienės, numatė kelis viešosios įstaigos gelbėjimo būdus: centro pastatas turi būti parduotas arba išnuomotas, pirkėjas arba nuomininkas gali įsipareigoti demonstruoti kino filmus, tokio įpareigojimo gali ir nebūti. Paskutinis variantas – išlaikyti kino teatrą ir kasmet skirti dotacijas. Paskutinio miesto kino teatro gelbėjimo operacijų imtasi pirmiausia dėl to, kad nuo kitų metų viešojoje įstaigoje nebeliks kavinės ir naktinio klubo.
L.Krasauskienės teigimu, apibendrinusi visus galimus variantus darbo grupė mano, kad geriausia išeitis – išnuomoti kultūros centro “Garsas” pastatą ir nuomininkas privalo demonstruoti kino filmus. Neradus nuomotojo, kad vienintelis miesto kino teatras liktų, siūloma per metus mokėti maždaug 100 tūkstančių litų dotacijas.
Atsiskaitys su darbuotojais ir šilumos tiekėjais
Ekonomikos skyriaus vedėjas A.Stoka sakė, kad, nusprendus tęsti kultūros centro “Garsas” veiklą, naktiniam klubui ir kavinei uždaryti Savivaldybei reikėtų 50 tūkst. Lt, nes turi būti atsiskaitoma su darbuotojais. Be to, dar tektų skirti 100 tūkst. Lt skolai “Panevėžio energijos” bendrovei padengti. Jei pastatas nebus išnuomotas per metus, dar tektų mokėti 90 tūkst. Lt, todėl kitąmet kino teatro išlaikymas Savivaldybei kainuotų 240 tūkst. Lt. A.Stokos įsitikinimu, kino filmai bet kuriuo atveju turėtų būti demonstruojami, nes Panevėžys negali likti be kino teatro.
Per mažai žiūrovų
“Kino filmų demonstravimas ne tik Panevėžyje, Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje išgyvena krizę,- teigė A.Stoka.- Panevėžys yra per mažas miestas, kad turėtų ir vieną kino teatrą, tačiau be jo likti negalime. Kai per metus į kino teatrą ateina vos 60-70 tūkstančiai žiūrovų, rodyti filmus yra nuostolinga. Kalbėjausi su didžiausiais kino filmų rodytojais, jie sutiktų plėtoti verslą tik tuomet, jei per metus ateitų nors 140 tūkstančių žiūrovų”.
Kino verslas pelno neduoda
A.Stoka sakė, kad korporacija “Matininkai”, atlikusi kino verslo vertinimą Panevėžyje, nustatė, kad jis per metus gali duoti ne daugiau kaip 100 litų pelno. Todėl vargu ar atsirastų nuomininkų, be to, niekas nesutiktų mokėti pastato nuomos mokesčių. Tačiau Ekonomikos skyriaus nuomone, vargu ar galima nemokamai leisti “nugyventi” turtą. A.Stoka siūlė pirmiausia bandyti išnuomoti pastatą, o nepavykus – mokėti dotacijas. Ekonomikos skyriaus vedėjas teigė, kad, nesuradus viso pastato nuomotojo, galima būtų išnuomoti nebent kavinę, tačiau iš to irgi daug neuždirbsi.
Ieškos nuomotojų
Jei Savivaldybė parduotų pastatą su sąlyga, kad privaloma demonstruoti kino filmus, ji daug neuždirbtų, įsitikinęs A.Stoka. Jei įpareigojimų nebūtų, anot jo, už “Garso” pastatą būtų galima gauti iki 2,8 mln. Lt. Su pastatu būtų parduotas ir 21 aro žemės sklypas, kuris beveik visas užstatytas.
Kad “Garso” kino teatras atsidūrė ties bankroto riba, suprato ir politikai. Jie nematė kitos išeities, tik tą, kad reikia pritarti darbo grupės siūlomoms išvadoms, jog pastatą reikia bandyti išnuomoti, o neatsiradus nuomotojų – mokėti dotacijas.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
