Gimtadienį švenčia su Lietuva

Panevėžio 5-osios gimnazijai – ypatinga diena. Šeštadienį čia susirinko minios žmonių iš tolimiausių šalies ar net užsienio kampelių. Dabartiniai ir buvę gimnazijos mokiniai, mokytojai minėjo savo mokyklos 100 metų sukaktį.

Ypatingas jubiliejus

Vidurdienį jubiliejaus šventė prasidėjo Kristaus Karaliaus katedroje, kur vyskupas Linas Vodopjanovas kartu su trimis kunigais laikė šv. Mišias. Du iš kunigų – Berčiūnų Lietuvos kankinių bažnyčios rektorius Algirdas Dauknys ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų kapelionas pulkininkas leitenantas Virginijus Veilentas – buvę tuometinės Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos auklėtiniai. Troškūnų šv. Trejybės parapijos klebonas Saulius Filipavičius – pirmasis mokyklos tikybos mokytojas, šaliai atkūrus nepriklausomybę.

Vėliau buvę ir esami gimnazijos mokiniai, pedagogai rinkosi prie gimnazijos. Čia pasodintas ąžuoliukas, vyko klasės draugų, buvusių pedagogų susitikimai. Patys vyriausi auklėtiniai – pirmos-dvidešimtos laidos – rinkosi gimnazijos aktų salėje. Po šiltų susitikimų su seniai ir ne taip seniai matytais bendramoksliais, mokytojais, persikelta į Bendruomenių rūmus, kur skambėjo įvairios sveikinimo kalbos, koncertas, gražūs prisiminimai ir palinkėjimai iš po visą pasaulį pasklidusių auklėtinių. Pagerbti išėjusieji Anapilin. Pasitelkiant keturis metų laikus prisiminta šimtametė mokyklos istorija.

Dabartinė gimnazijos direktorė Daiva Dapšauskienė, tai pat baigusi Panevėžio 5-ąją vidurinę, vėliau čia dirbo mokytoja, pavaduotoja, dabar vadovauja įstaigai.

„Kartą, prieš daugelį metų gyveno maža mergaitė, kurią tėvai atvedė į Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą ir pasakė – tai bus tavo kelias. Ta mažylė, pradėjusi nedrąsiai žengti tuo keliu, buvau aš… Dabar, kai prisiminimais grįžtant laiku, jis atrodo nepaprastai gražus. Kaip toje pasakoje – visko ten buvo – sėkmių ir nusivylimų, atradimų ir praradimų, išdaigų ir svajonių…

Mano kelias mokykloje dar tęsiasi… Perėjau įvairias pakopas: mokinės, mokytojos, auklėtojos, mamos, pavaduotojos, direktorės. Kelias sudėtingėja, jo vingiai neleidžia sustoti, reikia priimti naujus iššūkius“, – sakė ji.

Direktorė dėkojo savo mokytojams, iš kurių išmoko stiprybės, išminties, atkaklumo. Visus sveikindama su jubiliejumi linkėjo veržlumo, bendruomeniškumo ateinančiam šimtmečiui, žinių troškimo.

Nuo pradžios mokyklos iki gimnazijos

Gimnazijos neformalaus ugdymo mokytoja Aušra Skačkauskienė pasakoja, kad mokyklos ištakos – 1918-ųjų sausio 1-oji, kai Panevėžyje įkurta pirmoji lietuvių pradedamoji mokykla. Tuomet mokykla buvo įsikūrusi tuometinėje Šeduvos gatvėje nuomojamame privačiame mediniame name, kuris iki šių dienų neišlikęs. Kiek žinoma, mokykloje buvo dvi klasės, tačiau turėta tik penkis mokiniams tinkamus sėdėti suolus, o likusieji buvo sukalti iš paprastų lentų. Taip pat buvo rašomoji lenta, žemėlapis, vieni skaitliukai ir trys vadovėliai. Nepaisant to, žinių troškimas buvo didelis. Mokykloje mokėsi kone aštuonios dešimtys vaikų nuo 7 iki 14 metų. Be to, veikė kursai suaugusiems, kuriuos vakarais lankė beveik devynios dešimtys klausytojų. 1923 metais mokykla persikėlė į naujas patalpas Sodų gatvėje, galiausiai mokykla 1924 metais iš Sodų gatvės persikėlė į naujai pastatytas patalpas Marijos ir Klaipėdos gatvių sankryžoje. Naujai pastatyta mokykla tapo įvairių renginių vieta. Be to, ilgą laiką tai buvo pati moderniausia pradinė mokykla mieste.

1936 metais gautas leidimas statyti naują mokyklos priestatą. Dabartinis gimnazijos pastatas duris atvėrė 1938 metais.

Prasidėjusi sovietų okupacija, viską kardinaliai pakeitė. Nacių okupacijos metais, mokykla veikė, tačiau miestas karo metais neteko daug gyventojų, materialinių išteklių, buvo apgriautas.

„Nebėra gyvų to laikotarpio liudininkų – pedagogų. Liko tik buvę mokiniai, todėl pokario mokyklos gyvenimas nėra ryškus ir autentiškas“, – apgailestauja A. Skačkauskienė.

Naciams pasitraukus, 1944 metais Panevėžio mokyklos buvo paverstos karo ligoninėmis, o šioje mokykloje veikė techninės karo dirbtuvės. Sugrįžus sovietams, švietimo srityje netrūko reformų. Galiausiai mokykla vidurine tapo 1954–1955 metais ir gavo 5-osios vidurinės vardą. 2011 metais mokykla tapo gimnazija ir bendruomenei vieningai nutarus išsaugoti vardą, tapo Panevėžio 5-ąją gimnazija.

Pilnos informacijos nėra, bet…

Mokykla didžiuojasi visais savo auklėtiniais, tačiau ją baigė ir daug žymių žmonių. Tai aktoriai Eleonora Koriznaitė, Albinas Kėleris, Julius Tamošiūnas, dailininkas, scenografas Vygantas Kosmauskas, žinomi medikai chirurgas Žilvinas Saladžinskas, chirurgas Žilvinas Dambrauskas, fizikas, dr. Osvaldas Putkis, verslininkai, mokslininkai broliai Vizbarai, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, diplomatas, Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Jonas Paslauskas, Lietuvos ambasados JAV ministras patarėjas Mindaugas Žičkus, Lietuvos nuolatinės atstovybės ES antrasis sekretorius Giedrius Lingė, žurnalistai Rasa Tapinienė, Artūras Račas, Lina Neverbickienė ir daugelis kitų politikų, žurnalistų, rašytojų, kitų profesijų žmonių. Nemaža jų dalis atvyko į šventę.

Pasak A. Skačkauskienės, nuo senųjų laikų kronika rašoma nebuvo, tad sunku surinkti visą informaciją apie joje besimokiusius žmones. Nėra žinomi ir tikslūs skaičiai, kiek iš viso mokinių ją baigė. Žinoma tik, kad nuo 1958 metų, kai mokykla tapo vidurine, iki šiol išleista 61 abiturientų laida. Būtent tos – pirmosios laidos – buvę auklėtiniai iki šiol dažnai susitinka.