Norvegijos ambasadorius siūlo sprendimą Panevėžiui

Susipažinti su verslo aplinka, ekonomine situacija ir verslo ateities prognozėmis Panevėžyje lankėsi naujai paskirtasis Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Karstenas Klepsvikas.

Kalbėdamasis su „Sekunde“ ambasadorius tvirtino, kad Norvegija ne veltui tapusi viena pirmųjų ir didžiausių investuotojų Aukštaitijos sostinėje bei visoje Lietuvoje. K. Klepsvikas pabrėžė: nors Panevėžyje vyrauja pigi darbo jėga, dauguma vietinės darbo rinkos dalyvių įgiję aukštąjį išsilavinimą. Diplomatas sakė, kad Norvegijos verslininkai itin vertina šią savybę, tad įsilieti į vieną iš Baltijos šalių rinkų ir čia kurti verslą jiems nėra keista. Norvegams taip pat priimtina šalies kultūra, o Panevėžys pasižymi ir patrauklia verslui aplinka.

Ambasadorius tvirtino jau spėjęs pastebėti, jog Panevėžys – labai švarus miestas, turintis daug erdvės, ir ją galima tikslingai išnaudoti. Be to, mieste yra užtektinai darbo jėgos, nors oficialūs šalies rodikliai byloja, kad gyventojų mažėja.

K. Klepsvikas teigė, kad su užsienio investicijų stoka susiduriantys mažesnieji šalies miestai nėra naujiena. Jis sakė pastebėjęs, jog visame pasaulyje yra ta pati problema – didžiosios įplaukos nusėda sostinėse ar didžiuosiuose miestuose. O periferija verslo aspektu lieka savotiškame užribyje.

Pasak jo, pirmiausia reikia investuotojus sudominti veikla, kuri skatintų užsienio kapitalo investicijas regionuose. Puikiu pavyzdžiu ambasadorius laiko ir Panevėžio laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kuri, ambasadoriaus nuomone, yra tvirta šalies žaidėja.

K. Klepsvikas įsitikinęs, kad Panevėžys eina teisingos krypties keliu ir išsukti iš jo nederėtų.

Sulaikytų darbo užmokestis

Didžiuoju Panevėžio iššūkiu K. Klepsvikas mato vis mažėjančias jaunimo gretas. Diplomato nuomone, valdžia turi rasti būdų, kaip įtikinti į darbo rinką įsiliejusį jaunimą kurti savo ateitį čia, o ne kelti svečios šalies ekonomiką.

„Jaunimas ir yra ateitis, jauni žmonės – patys svarbiausi ištekliai“, – sakė Norvegijos ambasadorius Lietuvoje.

K. Klepsvikas pripažino, jog sprendimą, kaip išspręsti gyventojų nutekėjimą į užsienį, mato vieną.

„Jeigu bus pasiūlytas geras atlyginimas, žmonės tikrai mielai dirbs, o jeigu ne, jie ieškos, kur darbas būtų geriau įvertintas“, – konstatavo ambasadorius.

Jo manymu, darbo užmokestis – viena pagrindinių priežasčių, kodėl tiek daug lietuvių išvyko laimės ieškoti į užsienį.

„Norint Lietuvai susigrąžinti emigrantus, jiems turi būti pasiūlytos tokios pat geros sąlygos kaip ir svetur“, – įsitikinęs K. Klepsvikas.

Ambasadorius nedaugžodžiauja: Lietuvoje galima susikurti tokį patį gerą gyvenimą kaip bet kurioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje.

Šiais metais Lietuvai skirta 117 mln. eurų Norvegijos ir EEE investicijų. Šį kartą daugiausia dėmesio bus skiriama stiprinti bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, gerinti psichikos sveikatą ir užtikrinti rizikos grupės vaikų bei jaunimo gerovę. Taip pat stiprinti pilietinę visuomenę, plėtoti daugiašalius mokslinius tyrimus ir skatinti institucijų bendradarbiavimą, didinti inovacijų plėtrą bei įmonių konkurencingumą, paremti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, skatinti kultūrinį verslumą.

Siekia tapti rinkos lyderiais

Prieš dvi dešimtis metų Panevėžyje įžvelgę terpę plėtoti verslą, į rinką žengė pirmosios norvegiško kapitalo įmonės. Netrukus įsteigta FIBAssociation – užsienio verslo investuotojų asociacija.

Paskatinti investuoti Baltijos šalyse, norvegų verslininkai pradėjo viena po kitos steigti įmones ir Aukštaitijos sostinėje. Išdygo pirmosios norvegiško kapitalo įmonės: „Hjellegjerde Baltija“, „Devold“ ir „Superlon Baltic“.

FIBAssociation Panevėžys prezidentė Daiva Masiliūnienė sakė, kad skandinavai itin pasižymi bendruomeniškumu. Jeigu pastebi, kad kažkam pasisekė, nori burtis draugėn – taip auga ir verslo patikimumas.

Dabar Panevėžyje veikia daugiau nei dvidešimt Skandinavijos įmonių. Sukurta daugiau nei tūkstantis darbo vietų. Įmonėse darbuotojų skaičius svyruoja nuo penkiasdešimties iki kelių šimtų. Daugiausia jose dirba vietiniai ar iš netolimų miestų atvykę gyventojai ir vos keli užsieniečiai.