
Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos jaunoji kūrėja Viltė Zaveckaitė jau dvejus metus iš eilės už kūrybą apdovanojama „Sidabrinio Nevėžiuko“ diplomu. Pristatome jaunosios Panevėžio poetės keletą eilėraščių.
Viltė Zaveckaitė (11 kl.)
Kūčios
Kūčios – Kalėdų išvakarėse
švenčiama šventė, per kurią, pasak
legendos, prabyla dar neišgirstieji.
Tai vaišinkitės!
Kam silkės? Kūčiukų? Kisieliaus?
Labai skanios mišrainės, paragaukit!
Ar nesėdžiam už stala
Ar nesėdžiam, ar nesėdžiam
Ar nesėdžiam už stala
Balti stalaliai apdungyti
Meili sveteliai suprašyti
Girdėjau, Andrius emigravo?
Na, taip, kaip beišgyvensi čia,
kai tokios kainos visur,
O atlyginimai tokie maži.
Žada joti bernelis
Į svetimą šalelę
Džiūsi, vysi kaip rūtelė
Tu be savo bernelio
Tai Norvegijoj geriau?
Kokį darbą ten kaži dirba?
Tiksliai nežinau, kažkokį gerai
mokamą darbą.
Oi, už maružių
Už mėlynų,
Arė bernelis
Pūdymėlį
O tu ko nevalgai? Jau kūdiniesi
dėl ko nors?
Mačiau, kaip ten su kažkokiu
vaikinu vaikščiojai.
Gal jaunikaičio ieškaisi?
Eikš, mano motule,
Ką aš tau sakysiu:
Nebeturiu vainikėlio,
Ką jauna darysiu?
Ne? Na, tai trauk riešutų
saują
Žiūrėk, kad lyginis skaičius
būtų
Kaip rūtą paminsit,
Kito nenuspinsit,
Rūtų vainikėlio
Kito neturėsit.
Tai gal truputį suskubam,
Dar Piemenėlių mišios laukia
Svečiai begaliai namo neva-
žiuoja
Gaspadorius, gaspadinė labai
aimanuoja
Mes pažįstam gaspadorių, kad
svečių nemyli.
Rūsiai
Rūsys – dažniausiai giliajame
namo aukšte esanti vieta tam tikroms reikmėms sukrauti.
Kai kuriuos dalykus verta įsikrauti į lagaminą.
Apvynioti stop juosta, įmūryti
ar kitaip izoliuoti.
Palikti rūsy tarp uogienių ir
agurkų marinatų
Ir kitą kartą grįžus bijoti šviesą
įjungti.
Tokie lagaminai pilni sudegusių
pyragų,
Tėvų diržų ir dantistų kabinetų.
Ten visada guli susirietę keturakių akiniai,
Žilos sruogos ir plokščiapėdystės,
Invalido vežimėliai ir baltos
kortos.
Tuos dalykus oro uoste mėginame slapčia prasinešti,
Tačiau nuo visa reginčios sirenos neapsisaugosi.
Mano rūsio durys sunkiai už-
sidaro.
Šeštadienį važiuoju į sendaikčių
turgų,
Gal nori kartu?
TU ESI HEROJUS
Herojus – didvyris, atliekantis ar
atlikęs žygdarbį, literatūroje – svarbiausias ar vienas svarbiausių literatū-
ros kūrinio, filmo, spektaklio veikėjų,
paprastai reiškiantis autoriaus idealus
ir turintis heroizmo bruožų.
Išdrįsai nueiti pas psichologą –
tu esi herojus
Užsiregistravai pas dantistą –
tu esi herojus
Pasakei ne – tu esi herojus
Ištarei taip – tu esi herojus
Važiavai zuikiu – tu esi herojus
Įveikei maratoną – tu esi
herojus
Sutaisei televizorių – tu esi
herojus
Sudalyvavai realybės šou – tu
esi herojus
Išgyvenai – tu esi herojus
Neišgyvenai – tikėtina, kad
pateksi į rojų
Septyniolikmetis gelbėja sužeistą moterį – jis yra herojus
Sužeista moteris išgyvena – ji
yra herojė
Jėzus Kristus prisikėlė – jis
yra herojus
Kelių mėnesių kūdikiukas sugagena – jis yra herojus
Pasirašai Vasario 16-osios aktą
– tu esi herojus
Išgelbėji Gedimino kalną – tu
esi superherojus
Įveiki plaučių vėžį – tu esi
herojus
Išgyveni tris apgamų operacijas
– mamai tu vis tiek esi herojus
Svarbu suprast, kad
Gal herojais būt mums lemta.



Labai labai patiko eilėraščiai. Pirmą kartą šitą skiltį atsidariau ir – opa, koks atradimas!