
Ne tik vienas žinomiausių Rytų Aukštaitijoje turistų traukos objektų, bet ir didžiausia Lietuvoje nekilnojamoji kultūros vertybė, atspindinti XIX–XX a. sandūros meną, architektūrą ir techninę pažangą, siaurojo geležinkelio kompleksas su romantiškomis stotimis išgyvena krizę.
Jo valdytojoms – Susisiekimo ministerijai ir Anykščių savivaldybei nesutariant dėl siauruko ateities, turistus į Panevėžį ir Anykščius priviliojančiam objektui finansavimas nurėžtas tiek, kad iš jo jau traukiasi ilgamečiai darbuotojai. Istorinį palikimą nuo kracho siūlosi gelbėti savo pinigines pasiruošusios atverti Panevėžio miesto bei rajono savivaldybės. Tik jų geri norai atsimuša į kaimynės Anykščių savivaldybės ambicijas likti vienintele siauruko valdytoja.
Pinigai šokiravo
Viešajai įstaigai „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ prasideda bado dieta.
Susisiekimo ministerija jai šiais metais teskyrė 200 tūkst. Eur. Iki šiol siaurukui iš valstybės biudžeto tekdavo 365 tūkst. Eur.
Įstaigos laikinasis direktorius Vismantas Užalinskas neslepia, jog sunku įsivaizduoti, kaip turistų traukos centras iš tiek išsivers.
„200 tūkst. Eur užteks tik atlyginimams išmokėti. Dalininkės motyvuoja, kad paveldui išsaugoti įstaiga turi pati užsidirbti. Bet kaip tą padaryti su senais traukiniais, griūvančiais pastatais? Čia kaip gavus nevažiuojančią „gazelką“ užsiimti tarptautiniais gabenimais“, – palygino V. Užalinskas.
Šįmet nurėžtus 165 tūkst. Eur įstaiga skirdavusi atnaujinti traukiniams, pastatams ir istoriniam siaurajam geležinkeliui tvarkyti.
Direktorius pripažįsta, jog jei situacija nesikeis, darbuotojai kultūros paveldo ateities nebemato. Kai kurie jau išeina iš darbo. Anot vadovo, su darboviete nusprendęs atsisveikinti ilgametis kelio meistras tiesmukai rėžė nematantis prasmės dirbti, jei nebus iš ko remontuoti geležinkelio ruožo.
Pasak V. Užalinsko, pirmasis metų ketvirtis visada būdavo skiriamas pasiruošti turistiniam sezonui – infrastruktūrai atnaujinti. Šįmet darbai sustoję.
„Iš kur gauti tam lėšų, jei ketvirčiui sulaukėme tik 50 tūkst. Eur. Tiek reikės atlyginimams. Iš Utenos apskrities kultūros paveldo departamento gavome raštą, kad Surdegyje turime sutvarkyti stoties stogą, o tai kainuotų apie 20 tūkst. Eur. Dabar mes tikrai to nepajėgūs padaryti“, – atviras V. Užalinskas.

Suviliojo ir paliko
Per metus keliolika tūkstančių turistų pervežančiame „Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje“ kritinė padėtis susiklostė susikirtus dalininkių – Anykščių savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos interesams. Pastaroji jau ilgą laiką kalba norinti trauktis iš siauruko valdytojų. Ministerija sutiko iš valstybės iždo siaurukui išlaikyti ir toliau kasmet atseikėti 200 tūkst. eurų. Likusią dalį siūlyta padengti jo šeimininkėms. Kaip tokias Susisiekimo ministerija matė ne vienintelę Anykščių savivaldybę. Ministerija tapti siauruko dalininkėmis siūlė Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėms, kurių teritorijose yra didelė dalis šio kultūros paveldo infrastruktūros. Ministerijos vadovybė pati važinėjo į Anykščius ir Panevėžį, susitiko su merais ir siūlė siauruką pasidalyti visoms trims.
Panevėžiečiai trynė rankomis. Ir miesto, ir rajono savivaldybių tarybos vienbalsiai pasisakė už tapimą „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ dalininkėmis, sutiko skirti ir pinigų siaurukui išlaikyti.
Šitaip pasisukus reikalams, Susisiekimo ministerija, kaip ir planavo, sumažino finansavimą, tačiau reikalai įstrigo Anykščių savivaldybei nepanorus su kaimynėmis dalintis turistų traukos objekto. Nors jos politikai nusprendė, kad anykštėnams geriausia likti vieninteliais dalininkais, tačiau iš Anykščių biudžeto siaurukas gavo tik riestainio skylę.
Tokie valdžios sprendimai stebina V. Užalinską.
„Trims savivaldybėms tokį objektą lengviau išlaikyti nei vienai, juolab kad Anykščių savivaldybė jam visiškai nenumatė finansavimo. Panevėžio miesto ir rajono palaikymas ir susidomėjimas didelis, bet jie nieko negali padaryti, jei Anykščių savivaldybė nenori dalytis“, – stebisi laikinasis vadovas.
Su darbdaviu bendrauja teisme
Jei kartu su Anykščiais siauruko valdytojomis taptų ir Panevėžio miesto bei rajono savivaldybės, V. Užalinsko nuomone, išsispręstų daug problemų. Pavyzdžiui, Anykščių rajono savivaldybė siauruko vadovui buvo skyrusi nuobaudą paaiškėjus, kad šis anykštėnų pagal viešųjų darbų programą atsiųstiems darbininkams davė darbo nebe Anykščių, o Panevėžio teritorijoje. Nors V. Užalinskas kreipėsi į teismą ir šis nuobaudą panaikino, Anykščių valdžios skundą dabar nagrinėja aukštesnės instancijos teismas.
„Anykščių savivaldybės atsiųsti darbininkai gali dirbti tik jos teritorijoje. O kas tvarkys siauruką Panevėžio mieste ir rajone? Tos savivaldybės, kol nėra dalininkės, negali darbininkų duoti. Trys įstaigos darbuotojai 35 km geležinkelio kasdien irgi neprižiūrės. Daugiau negalime įdarbinti – neturime iš ko išlaikyti“, – paradoksalią situaciją mato V. Užalinskas.
Lygina su Gedimino kalnu
Per tris savivaldybes išsidėstęs siaurukas Panevėžyje turistus traukia atnaujinta, tarsi iš atviruko stotimi, didžiausiu pasaulyje siaurojo geležinkelio depu, kur šiuo metu remontuojamas garvežys, pradėsiantis pūškuoti rugsėjį, per Aukštaitijos sostinės gimtadienį.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba jau net du kartus yra priėmusi sprendimus dėl tapimo „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ dalininke. Pirmą kartą – siauruko administracijos kvietimu maždaug prieš porą metų, o antrąjį kartą – atsiliepdama į pačios Susisiekimo ministerijos siūlymą.
Po to, pasak Panevėžio mero Ryčio Račkausko, prasidėjo keisti ir iki šiol besitęsiantys dalykai.
„Anykščiai siekia tapti vieninteliu valdytoju, gaunant siaurukui dotaciją iš valstybės. O ministerija pradėjo žaidimus, kuriuose pati ir įstrigo“, – svarsto meras.
Anot jo, Panevėžys, jei būtų dalininkas, jau šiųmečiame biudžete būtų numatęs finansavimą siaurukui. Miestas tam resursų turėtų, bet reikalai įstrigę.
„Susisiekimo ministerija blaškosi, klausinėja, ar mes savo pozicijos nepakeitėme, jau kelioliktą kartą atsakėme, kad ne. Man toks ministerijos elgesys neatrodo rimtas“, – stebisi R. Račkauskas.
Anot jo, jei ministerija toliau liktų antrąja siauruko valdytoja, Panevėžys į dalininkus nė nesiveržtų. Mero nuomone, tai būtų bene tinkamiausia išeitis: siaurukas negali būti tik savivaldybių lygmens reikalas, kaip ir Gedimino kalnas Vilniuje.
„Siaurukas yra valstybinės reikšmės technikos paveldas ir valstybė turėtų dalyvauti jo išlaikyme. Aš nematau valstybinio mąstymo, jei Vyriausybė leidžia Susisiekimo ministerijai taip elgtis“, – rėžė R. Račkauskas.
Šiukšles rinktų kaimynai
Susisiekimo ministerijos požiūris į ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje unikalų reiškinį siaurąjį geležinkelį paliekant jį merdėti nesuprantamas ir Panevėžio rajono vadovams.
„Gedimino kalnui saugoti valstybė skiria milijonus. Siauruko ruožą Lietuva taip pat vienintelį turi. Tai jį ir išlaikykim. Jei nesugeba valstybė išlaikyti, tegul padalina tolygiai visoms trims savivaldybėms. Bet neįvyko nei viena, nei kita“, – ministerijai kirto Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Anot jo, Savivaldybė nesikrato finansinės atsakomybės už siauruką. Maža to, mero teigimu, su verslininkais jau tartasi dėl galimybės rajono teritorijoje stotelėse prie siauruko įkurti prekyvietes.
P. Žagunis neslepia, jog būtų apmaudu, jei šio kultūros paveldo objekto vienintele valdytoja liktų Anykščių savivaldybė.
„Nežinau, kaip jie tvarkytųsi. Ar važiuotų per mūsų rajoną ir šiukšlių susirinkti?“ – abejoja meras.
Dalytis nenusiteikę
Panevėžio miesto ir rajono vadovams stebintis anykštėnų apetitu, jų meras Kęstutis Tubis neslepia nesąs nusiteikęs siauruku dalytis su kaimynais. Anykščių rajono savivaldybės taryba yra nusprendusi likti vienintele kultūros paveldo valdytoja, tačiau su sąlyga, kad kasmet iš valstybės gaus nemažą dotaciją.
„Jei valstybė skirtų 200 tūkst. Eur, Anykščių savivaldybė sutinka ir būtų pajėgi likti viena dalininke“, – teigė meras.
Jis tikina, esą Anykščiai prie siauruko išlaikymo prisideda „ir vadybiškai, ir finansiškai“. Tačiau paprašius patikslinti finansinį indėlį, K. Tubis prasitarė per visą laiką Savivaldybę į siauruką investavus vos apie 100 tūkst. Eur.
Anot jo, šiųmečiame Anykščių biudžete šiam turistų traukos objektui skirtas apvalus nulis dėl pačios įstaigos vadovo kaltės.
„Apie jokių finansų skyrimą šiems metams nebuvo kalbos, kadangi įstaigoje auditas neatliktas, finansinė ataskaita nėra patvirtinta. Savivaldybė nepatenkinta V. Užalinsko vadovavimu. Nebuvo absoliučiai nė vieno atvejo, kad būtų laiku ir tvarkingai pateikiami dokumentai“, – kaltino K. Tubis.
Nors dalininkai turi teisę pakeisti vadovą, juolab kai V. Užalinskas jau trečius metus eina tik laikinojo direktoriaus pareigas, anot Anykščių mero, to nesiima Susisiekimo ministerija. Mat rengiamasi jau greitai skelbti konkursą šioms pareigoms.
V. Užalinskas sako esąs šokiruotas tokių mero žodžių.
Anot jo, audito 2016 m. ataskaita buvo pateikta abiem dalininkėms. Susisiekimo ministerija ją patvirtino, o Anykščiai ne. Tačiau, pasak direktoriaus, tai padarė nepaaiškinę tokio sprendimo. O pateikti praėjusių metų ataskaitai, V. Užalinsko teigimu, terminas nesibaigęs – tą privalu padaryti iki metų vidurio.



Kęstučiui sekasi vadovauti. Meluoja kaip senais laikais. Nesensta.
Nesuprantu Anykščių. Nei patys ėda, nei kitam duoda.
Nesuprantu anykštėnų ir aš. Ar ne per didelis apetitas?
Nelaimingas atsitikimas Anykščių savvivaldybės suteiktam viešajam darbuotojui įvyko Panevėžio depo remontuojant ne siauruko, o klubo garvežį. Taip, kad Užalinskas suka uodegą dėl nuobaudos, pats neteisėtai nurodęs remontuoti klubo techniką. Anykščių savivaldybė turėtų į tai atkreipti dėmesį ir įvertinti Užalinsko elgesį.
O tai tą garvezį ne Panevezio savivaldybė panaudos būdu siaurukui isnuomojusi? Ir kodėl teismas Uzalinska isteisino?
tai, kad garvežiukas jau pragertas.
1. Įstaigos direktorius savo veiklos ataskaitą Anykčių savivaldybei privalo pateikti per 3 mėn. pasibaigus metams – pateikė tik 2017. spalio mėn. (žr. viešai skelbiamą Anykščių tarybos posėdžio įrašą 2017-10-26). Šiame įraše matosi akivaizdžios priežastys, kodėl Taryba ataskaitos nepatvirtino.
2. Finansinė atskaitomybė – tai jau visiškai kiti dokumentai. Ji turi būti parengta, audituota ir dalininkų patvirtinta bei Registrų centre ir įstaigos internetinėje svetainėje paskelbta per 4 mėnesius metams pasibaigus. Minėtame posėdyje direktorius informavo kad auditą tuoj tuoj pabaigs. T.y. šių ataskaitų pateikimas vėluoja daugiau nei pusę metų. Sutartis su audito kompanija buvo sudaryta tik 2017-06-12. Ši informacija skelbiama viešai CVPIS tinklapyje.
3. Sušaukti dalininkų susirinkimą, pateikti dalininkams darbotvarkės klausimus ir pridėti atinkamus dokumentus – direktoriaus pareiga. Tačiau 2017 m. lapkričio mėn.vienam dalininkui buvo pateikta svarstyti Direktoriaus ataskaitą, o kitam – ministerijai – Finansinę atskaitomybę. Todėl vienas dalininkas nepatvirtino vieno dokumento, o kitas – patvirtino kitą. Spendimas nepriimtas dėl neteisingai sušaukto susirinkimo. Nuo 2017 metų lapkričio iki šios dienos įstaigos vadovas klaidos neištaisė ir pakartotino dalininkų susirinkimo nesušaukė.
4. Įstaiga iki šios dienos dalininkams nepateikė tvirtinti parinktos audito kompanijos, t.y. nesudaryta sutartis su audito firma. Vadinasi ir už 2017 metus audito atlikimas ir Finansinės atskaitomybės tvirtinimas – miglotoje ateityje.
5. Įstaiga nepateikė 2016 metų finansinės atskaitomybės Registrų centrui (žr. viešai skelbiamą informaciją), todėl įstaigai gali būti panaikintas paramos gavėjo statusas.
6. Nors 2017 metais įstaiga turėjo gerokai didesnė finansavimą (rašoma šiame straipsnyje)-tačiau rekvizitai lt duomenimis vien Sodrai įstaiga 2017 metais buvo periodiškai skolinga, o 2018 kovo mėnesio ši skola siekė beveik 18 tūks. eur.
vargšas Užalinskas…taip svajojo direktoriauti, nes G.Kerbedį išėdė ir va …vėl nesiseka….