„Vyturio“ progimnazijos jauniausiųjų kūrėjų trio – Melita Marozaitė ir Šarūnė Širmenytė ir Austėja Dūdaitė.
Smalsiai, ieškančiai Melitai kūryba svarbi, nes, anot mergaitės, eilėraštyje ji gali savitai išsakyti mintis ir išreikšti jausmus. O Šarūnę Širmenytę jos mokytoja Raimonda Budnikienė apibūdina kaip kūrybingą, pamilusią knygas.
„Ji mėgsta tapyti ir kurti įvairias trumpas istorijas“,– sako mokytoja.
Melita Marozaitė (5 kl.)
***
Nuo debesies kraštelio
Žiūriu į miestelį.
Apgaubė šiluma,
Nes ten mano šeima.
Skėčiai skleidžia sparnus,
Jie skuba į namus.
Gal jie nori skristi
Sapnuose paklysti?
Aš juos linksmai ganau
Ir mėlynai dažau.
***
Kas yra lapai?
Tai medžio akys.
Ką jie pamato?
Lietaus lašelius.
Kas yra lapai?
Tai medžio pirštai.
Ką jie paglosto?
Vabalo ūsus.
Kas yra lapai?
Tai medžio žodžiai.
Ką jie mums šnabžda?
Paslapčių takelius.
***
Lašeliai švyti.
Boružė man pasakė:
Kelionė laukia.
Šarūnė Širmenytė (6 kl.)
***
Žiūriu klasėj pro langelį
Ir žemai matau parkelį.
O parkely varnos klega:
Norim skristi į Kanadą!
Gelsvas klevo lapas krinta,
Varnos į Kanadą skrenda.
Bet skambutis suskambėjo,
Ir sugrįžti man reikėjo.
Austėja Dūdaitė (5 kl.)
„Man patinka kurti, nes kūriniai išliks, kai kūrėjo jau nebebus. Be to, tai smagus laiko praleidimo būdas,“ – taip apie savo pomėgį rašyti eilėraščius sako dėmesinga, įžvalgi, knygas skaityti mėgstanti Austėja Dūdaitė, eiliuojanti jau nuo pradinių klasių.
Aš dainuoju linksmą dainelę
Ir nuo debesies žvelgiu į pievelę.
Raudonus, žalius
Matau drugelius.
Boružė raudona, graži.
Jos sesė aguona labai išdidi.
Kiek daug čia spalvų!
Galva net svaigsta nuo jų.
Žiogas supas ant smilgos,
Jo žalios kojos tokios ilgos.
Ak, kaip žvilga rasa…
Ši pieva nuostabi yra.
Kas ta Lietuva?
Meilė, drąsa,
Dainelė linksma.
Pasakų knyga.
Laisvė tyra.
Gėlelė prie kelio,
Kiškis už berželio.
Visa tai yra Mūsų Lietuva.
