Renovacija pranoko visus lūkesčius

Pasibaigus paraiškų teikimui matyti, kad daugiabučių modernizacijos vi­rusas apėmė visą Lietuvą. Žmonės jau įsitikino renovacijos nauda, tad nors šįkart parengti investicinius planus buvo gerokai mažiau laiko nei per ankstesnius Aplinkos ministerijos kvietimus, norinčiųjų renovuoti savo daugiabučius yra gerokai daugiau, nei leidžia valstybės finansinės gali­mybės.

Tad kovo viduryje, įvertinus visas gautas paraiškas, bus sudarytas sąrašas daugiabučių, kurie jau arti­miausiu metu galės pradėti renovaci­jos darbus. O tie, kurie nepateks į šį sąrašą, turės laukti savo eilės.

Kaip teigė Būsto energijos tau­pymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus vedėja Gintarė Burbienė, iš viso buvo gautos 577 paraiškos, iš kurių aštuonios buvo iš Panevėžio miesto ir viena – iš rajono. Anksčiau savivaldybėms buvo numatytos kvotos, o per šį kvietimą buvo apsiribota investicijų suma: iš viso numatyta skirti 150 milijonų eurų paskoloms ir 50 milijonų eurų valstybės paramai, kompensuojant 30 procentų investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Taip pat numatoma apmokėti visas projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas bei padengti ne­pasiturinčių gyventojų renovacijos dalį. Vyriausybės strateginiame plane numatyta, kad kiekvienais metais turi būti renovuojama po 500 daugiabučių namų. Tačiau įvertinus visas pateik­tas paraiškas matyti, kad investicijų šiems projektams suma sudaro apie 252 mln., tad visus gautus projektus teks reitinguoti.

„Mes turėjome priimti visas paraiškas, kurias norėjo pateikti gy­ventojai. Jų priėmėme 577 ir matome skirtumą: valstybės duota 150 mln., o paraiškų gauta gerokai didesnei sumai. Kai bus atlikta reitingavimo procedūra ir sudarinėjamas einamai­siais metais finansuojamų projektų sąrašas, už brūkšnio liks nemažai projektų, nes pateiktųjų vertė 250 mln. Projektai, kurie nepateks, ko gero, gali būti nukelti į kitus metus“, – tvirtino G. Burbienė.

Rikiuos į eilę

Kadangi norinčiųjų renovuoti savo daugiabučius yra daugiau, nei vals­tybė pajėgi pakelti tokią finansinę naštą, prioritetas bus skiriamas, jeigu investicijų planas patenka į savival­dybės parengtą ir su BETA suderin­tą Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą. Tokių paraiškų sulaukta iš 23 savivaldybių – gauta 215 paraiškų. Toliau daugiabučiai bus reitinguojami pagal kitus kriterijus: aukštesnė energinio naudingumo klasė, efektyvumas, namo dydis, kiek bus sutaupoma po renovacijos. Jeigu namas surinks vienodą balų skaičių, laimės tas, kurio renovacijai gyven­tojai pritarė didesniu balsų skaičiumi. Paskelbus renovuojamų namų sąrašą, reikės atvykti į BETA padalinį pasira­šyti valstybės paramos teikimo sutartį. Paskui galima eiti į banką tartis dėl sąlygų, vykdyti pirkimus ir pradėti renovaciją.

„Gali būti taip, kad pakviesime pasirašyti sutartį, bet bankas susiži­nos, kad namas turi daug skolininkų, tad negalės suteikti kredito. Tokiu atveju tas namas iškris iš sąrašo, bet iš apačios pateks kitas“, – aiškino G. Burbienė.

Prioritetas – kokybei

BETA Projektų įgyvendinimo sky­riaus specialistė Panevėžio regionui Daiva Gailiūnienė teigė, kad su pa­raiška turi būti pateiktas investicinis planas bei kiti reikalingi dokumentai: Registrų centro išrašas, energinio sertifikato kopija, kasmečių apžiūrų aktai. Naujovė ir ta, kad su paraiš­komis būtina pateikti ir gyventojų pritarimą. Jau pradėti vertinti iš Panevėžio miesto ir rajono pateikti investiciniai planai ir paraiškos rodo, kad į investicinių planų rengimą žiūri­ma atsakingai ir klaidų ar netikslumų pasitaiko vis mažiau.

„Tikriname ne tik paraišką, bet ir investicinius planus. Kol kas patikrin­ti planai atitiko visus reikalavimus. Su rengėjais ir administratoriais aktyviai bendradarbiavome dar prieš teikiant paraiškas, konsultavome, todėl paraiškos ir investiciniai planai parengti kokybiškai“, – tvirtino D. Gailiūnienė.

Tiesa, kartais dar pasitaiko netiks­lumų, kai į investicinį planą įtraukia­mos priemonės, kurioms negali būti suteikiama valstybės parama ar len­gvatinis kreditas. Pavyzdžiui, gyven­tojai pageidauja pasikeisti savo buto duris ar įsirengti papildomus stogelius virš laiptinių, gerinti gyvenamąją aplinką – tai nėra energiją taupan­čios priemonės ir gali būti įtrauktos į investicinį planą tik tuo atveju, kai yra avarinės būklės ir būtina rekonstruoti. Valstybė remia tik energiją taupančias priemones, tačiau lengvatinis kreditas suteikiamas visiems renovacijos dar­bams, kurie įtraukti į modernizavimo priemonių sąrašą. O socialiai remtinie­siems padengia kasmėnesines įmokas už renovaciją.

„Paraiškos bus vertinamos griež­tai ir jei bus rasta klaidų ar netikslu­mų, tokios paraiškos atsidurs sąrašo gale. Būtų neteisinga skriausti tuos, kurie viską padarė kruopščiai ir atsakingai“, – sakė D. Gailiūnienė.