Atnaujintais namais džiaugsis dar daugiau šeimų

Į įsibėgėjusį renovacijos traukinį lipa vis daugiau daugiabučių gyventojų. Vasario 1-ąją jau baigta teikti paraiškas pagal paskutinį Aplinkos ministerijos kvietimą.

Nors šįkart gyventojai parengti investicinius planus turėjo gerokai mažiau laiko, daugelis apie savo namo renovaciją galvojusių panevėžiečių namų darbus spėjo laiku atlikti.

Kaip pasakojo Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo skyriaus specialistė Daiva Gailiūnienė, praktiškai visos paraiškos agentūrą pasiekė paskutinėmis dienomis. Kaip jau įprasta, aktyviausi buvo Panevėžio gyventojai: Panevėžyje sulaukta 8 paraiškų, o Panevėžio rajone – vienos. Tiesa, buvo tikimasi sulaukti dar daugiau paraiškų, tačiau dėl teisės aktų pakeitimų visas procesas šiek tiek susivėlino.

„Valstybės paramos įstatymo pakeitimai buvo išleisti lapkričio 1-ąją, tačiau poįstatyminiai aktai – taisyklių pakeitimai – tik sausio 20 d. Kad nebūtų netikslumų investiciniuose planuose, tiek bendrijos, tiek investicinių planų rengėjai turėjo laukti. Tačiau daugelis daugiabučių laiku suspėjo pateikti paraiškas“, – sakė D. Gailiūnienė.

Per ankstesnius kvietimus visiems miestams buvo nustatytos kvotos, kiek galima per metus renovuoti daugiabučių, dabar kvotų sistemos nebeliko. Kvietimas bus ribojamas ne projektų skaičiumi, o investicijomis: iš viso numatyta skirti 150 milijonų eurų paskoloms ir 50 milijonų eurų valstybės paramai, kompensuojant 30 procentų investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Taip pat numatoma apmokėti visas projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas bei padengti nepasiturinčių gyventojų renovacijos dalį.

Už borto neliks

Planuojama, kad šių investicijų užteks renovuoti maždaug 500 namų. Toks skaičius daugiabučių – optimalus, kad būtų galima užtikrinti kokybišką projektų įgyvendinimą.

„Jeigu paraiškų bus daugiau nei tam numatyta investicijų, namai bus atrenkami pagal tam tikrus kriterijus – pirmumas bus teikiamas kvartalinei renovacijai, taip pat didesniems daugiabučiams bei pasiekta aukštesnė energinio efektyvumo klasė. Tikiuosi, kad bus galima patenkinti visus poreikius“, – teigė D. Gailiūnienė.

O jeigu atsitiktų taip, kad vienas ar kitas daugiabutis nebus tarp pakviestųjų, gyventojai pateks į rezervo sąrašą ir bus tarp pirmųjų, kurių daugiabutis renovacijos sulauks kitąmet. Pasak specialistės, naujoji tvarka gera tuo, kad jeigu vienas ar kitas daugiabutis nuspręs kuriam laikui atidėti renovaciją, pavyzdžiui, dėl skolininkų bankas nesutiks išduoti paskolos, jų vieta bus užleista pagal sąrašą esantiems pirmoje vietoje.

„Kai buvo kvotų sistema, pasitaikydavo tokių atvejų, kad gyventojai nepritardavo investiciniam planui ir atsisakydavo renovuoti daugiabutį. Deja, naujų dalyvių nebuvo galima priimti, o dabar bus sudaromi rezerviniai sąrašai, iš kurių bus kviečiami daugiabučiai, jeigu dėl kažkokių aplinkybių kas nors atsisakytų ar negalėtų dalyvauti renovacijos procese“, – aiškino specialistė.

Kiek daugiabučių sulauks renovacijos artimiausiu metu, paaiškės, kai Būsto energijos taupymo agentūra baigs vertinti visas pateiktas paraiškas. Jeigu bus nustatyta tam tikrų trūkumų, daugiabučių gyventojai ar administratoriai turės laiko juos pataisyti.

Jau seniai apsisprendė

Paraišką renovacijai pats pirmasis pateikęs Klaipėdos gatvės 108 namo pirmininkas Antanas Šulnis pripažino, kad parengti investicinį planą ir jį patvirtinti gyventojų susirinkime užtrunka apie pusmetį. Tačiau jiems laiko pakako, nes gyventojų nereikėjo įtikinėti renovacijos nauda. Daugiabučio gyventojai jau seniai galvojo apie namo modernizavimą, tačiau nebuvo kam imtis iniciatyvos.

„Kai atėjau dirbti pirmininku, gyventojų paklausiau apie renovaciją ir praktiškai visi sutiko. Įtikinėti nereikėjo, nes patys gyventojai mato, kad namas senas, reikia keisti stogą, tvarkyti nuogrindas, keisti inžinerines sistemas, balkonai taip pat „pavargę“. Tad renovacija – geriausias sprendimas, nes valstybė suteikia 30 proc. paramą“, – teigė namo pirmininkas.

Itin sunku įtikinti pensinio amžiaus gyventojus tvarkyti savo daugiabutį, tačiau šiuo atveju praktiškai visi pritarė renovacijai, nes gaunantiesiems mažas pajamas valstybė padengia kasmėnesines renovacijos įmokas.

„Prieš gerus metus renovacija buvo atlikta ir name, kuriame gyvenu aš pats. Net kelis senjorus vežiau į Savivaldybę, kad specialistai galėtų patvirtinti, jog renovacija jiems nekainuos nė cento. Bet gyvens šilčiau ir komfortiškiau, o ir jų būsto kaina išaugs“, – pasakojo A. Šulnis.

Po renovacijos net ir skeptikai pradėjo džiaugtis, kad jų daugiabutis buvo atnaujintas. Pasak A. Šulnio, modernizavus daugiabutį gerokai sumažėjo sąskaitos už cirkuliaciją ir šildymą, tad gyventojai nejaučia renovacijos naštos – bendros sąskaitos praktiškai nepasikeitė.

„Net ir vasarą dabar sutaupome apie dešimt eurų už gyvatuko cirkuliaciją, o šaltuoju metu, kai prasideda šildymas, sutaupomos sumos dar didesnės. Pavyzdžiui, už praėjusį mėnesį mokėjau apie 19 eurų, kai šalia esančio tokio paties namo gyventojai – kone dvigubai brangiau. Tad iš to, ką sutaupome, galime padengti renovacijos išlaidas, bet gyvename komfortiškiau ir šilčiau“, – patikino A. Šulnis.