Panevėžio apskrities policijos pareigūnai, įvertinę praėjusius metus, sako, kad kai kuriose srityse stebima gerėjanti situacija, tačiau problemos lieka tos pačios – vagystės, smurtas artimoje aplinkoje.
Pernai apskrityje užregistruoti 48 444 pranešimai apie nusikalstamas veikas. 2016-aisiais jų būta daugiau – 48 870. Panevėžio apskrities VPK viršininko pavaduotojo Mindaugo Ambraziūno teigimu, 2017-aisiais nusikalstamų veikų skaičių augino nauja tvarka, kai už daugiau nei 1,5 promilės girtumą vairuotojams taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Tokių per praėjusius metus Panevėžio apskrityje sulaikyta 412. Surašyta daugiau nei 5 000 administracinių nusižengimų protokolų, daugiausia –už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Pernai apskrityje registruota 20-ia įskaitinių eismo įvykių daugiau nei 2016-aisiais, tačiau keliuose žuvo devyniais žmonėmis mažiau: 2016 m. – 29, 2017-aisiais – 20.
Pareigūnai pažymi, jog nors tai nemažas skaičius, tačiau, anot jų, guodžia bent tai, kad pernai keliuose žuvo mažiausiai žmonių nuo pat 2010-ųjų. Pasak M. Ambraziūno, statistika rodo, kad mieste ir rajone avaringiausias laikas yra penktadienio popietės nuo 14 iki 16 valandos. O avaringiausiu mėnesiu mieste buvo gruodis, rajone – gegužė.
Pernai apskrityje būta 4-ių nužudymų ir tiek pat pasikėsinimų nužudyti.
Išėjo iš kabinetų
Nuo praėjusių metų birželio kito Panevėžio miesto ir rajono komisariato veiklos organizavimas ir struktūra. Vietoje dviejų skyrių su daug poskyrių dabar veikia trys skyriai. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK viršininko Vido Sabonio teigimu, reformos metu iš septynių viršininkų teliko trys, nebeliko specialistų – jie dirba tyrėjais. Miestas ir rajonas padalintas į 7-ias teritorijas, kurių kiekviena paskirta vyriausiajam tyrėjui. Pastarasis koordinuoja darbą ir turi nuolatinę darbo vietą komisariate, o kiti darbuotojai iki 70 proc. savo darbo laiko praleidžia kuruojamose teritorijose. Komisariate penkiems tokiems darbuotojams skirta po vieną darbo vietą, kad atvykę galėtų dirbti ir čia.
„Pasikeitė filosofija. Nesėdime ir nelaukiame, kad piliečiai atvyktų pas mus. Patys važiuojame pas juos“, – sako V. Sabonis.
Pasak jo, sutapimas, tačiau 2017 metais mieste ir rajone registruota 2 017 nusikalstamų veikų. 2016 metais jų buvo 2 005. Anot viršininko, gerokai sumažėjo asmenų, pakartotinai įvykdančių nusikalstamas veikas. 2016 metais tokių buvo 196, o pernai pakartotinai nusikaltusiųjų keliskart mažiau – 52. Tarp nusikalstamų veikų vyrauja ne tik vagystės, bet ir smurtas artimoje aplinkoje. Pasak V. Sabonio, apie 90 proc. smurto artimoje aplinkoje atvejų įvyksta apsvaigus nuo alkoholio ir neretai, kai girtauja abi pusės – auka ir smurtautojas.
Girti prie vairo
Pernai vairuotojams, kuriems nustatytas daugiau nei 1,5 promilės girtumas, Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariate pradėti 164 ikiteisminiai tyrimai. V. Sabonio teigimu, aštuoni jų buvo užsieniečiai – po tris latvius ir ukrainiečius, suomis, baltarusis. Prie vairo įkliuvo ir vienas neblaivus nepilnametis.
Daliai sulaikytų girtų vairuotojų ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. To priežastys labai įvairios. Pavyzdžiui, 11 asmenų nutrauktas ikiteisminis tyrimas paaiškėjus, kad kraujyje alkoholio koncentracija buvo mažesnė nei 1,5 promilės, vienas žmogus mirė, dėl dar vieno vairavimo esant girtam pareigūnams nepavyko surinkti pakankamai duomenų.
Penki asmenys metų pradžioje atsisakė duoti kraujo patikrinimui. Dabar sustabdyti girti vairuotojai taip nebeišsisuktų. Pasak V. Sabonio, Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju remiamasi alkoholio matuoklio parodymais.
Tolerancija kontrabandai
Panevėžio apskrities VPK viršininkas Egidijus Lapinskas, apibendrindamas praėjusių metų policijos darbo rezultatus, pareigūnų darbą teigia vertinantis gerai. Anot jo, pačios įmonės ir gyventojai vis dar per mažai dėmesio skiria savo turto apsaugai: retai naudojamos apsaugos priemonės, turtas nėra draudžiamas, nesinaudojama saugos tarnybų duomenimis. Pasak jo, neretas sako, kad pas jį nėra ko vogti, tačiau po ilgapirščių apsilankymo vogto turto vertė paprastai būna didesnė nei būtų išleidęs apsaugos priemonėms.
Pasak E. Lapinsko, vis dar didelė problema – nelegali prekyba akcizinėmis prekėmis.
„Nelegaliam alkoholiui visuomenės tolerancija maža, tačiau degalams, kontrabandinėms cigaretėms – tikrai didelė“, – pastebi E. Lapinskas.
Anot jo, perkantieji kontrabandines prekes siekia trumpalaikės naudos ir nepagalvoja apie į biudžetą nesurenkamus pinigus, kurie vėliau būtų skirti įvairioms išmokoms.
