Sveikatos apsaugos ministerijos užmojai taupyti pacientų pinigus renkantis pigesnius generinius vaistus patyrė nesėkmę – jų vartojimas vis dar išlieka labai mažas. Tad imamasi kitų priemonių – šiuo metu baigiamas derinti projektas, kad vaistinės pacientams, kuriems kompensuojamieji vaistai skiriami pirmą kartą, parduotų tik pačius pigiausius medikamentus.
Tiek medikai, tiek pacientų organizacijos piktinasi, kad nepaliekama teisės rinktis, tačiau šio projekto iniciatoriai įsitikinę, kad tai padidins konkurenciją tarp vaistų gamintojų.
Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, gydytojas, išrašydamas kompensuojamąjį vaistą bendriniu pavadinimu gydyti pirmą kartą ar po pertraukos, recepte turėtų nurodyti žymą „Pirmas paskyrimas“. Tokiais atvejais vaistinės būtų įpareigotos išduoti pigiausius vaistus. Tokia tvarka yra siekiama parduoti kuo daugiau pigesnių vaistų ir skatinti vaistų gamintojų konkurenciją. Tikimasi, kad kompensuojamieji vaistai dar labiau atpigtų.
„Daugelis žmonių vis dar mano, kad geriausias vaistas yra tas, kuris kainuoja brangiai, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Visi tos pačios veikliosios medžiagos vaistai yra vienodai kokybiški ir atitinka keliamus reikalavimus. Skirtis gali tik pakuotė, tablečių spalva ar forma, t. y. išorė. Tad siekdami, kad žmonės kuo racionaliau panaudotų pinigus, skatiname juos įsigyti kuo pigesnį kokybišką vaistą ir nepermokėti, kai to nebūtina daryti“, – sakė K. Garuolienė.
Jos teigimu, vaistininkai jau ne pirmi metai taiko praktiką, kai pacientui pasiūlomas pigiausias vaistas, tačiau generinių vaistų vartojimas vis dar išlieka mažas. Tad šio įsakymo projekte siūlomas prierašas „Pirmas paskyrimas“ būtų tarsi nuoroda, kad pacientui reikėtų išduoti pigiausią tos grupės vaistą.
Tiesa, kai nebūtų galimybės išduoti reikiamą pigiausio vaisto kiekį nepažeidžiant vidinės pakuotės (pavyzdžiui, vaistai supakuoti buteliuke po 100 tablečių, o recepte yra išrašyta 30 tablečių), tokiu atveju siūloma leisti parduoti kitą pagal pigumą kompensuojamąjį vaistą.
Jeigu įstatymo projektas bus patvirtintas, nauja tvarka turėtų įsigalioti jau nuo balandžio 1-osios. Projekto rengėjų teigimu, ši tvarka nėra naujiena – tokia praktika jau taikoma Latvijoje bei kitose šalyse.
Beje, tai nėra vienintelis siūlymas, kaip pacientus paskatinti vartoti pigius generinius vaistus. Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo vaistines įpareigoti parduoti ne mažiau kaip pusę visų kompensuojamųjų vaistų – tik pačius pigiausius.
Vaistus išrašys ministerija
Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė sako, kad siūlymas pusę visų kompensuojamųjų vaistų parduoti tik pačius pigiausius – realiai neįgyvendinamas. Taip iš gyventojų atimama teisė rinktis. Net 91 proc. pacientų ateidami į vaistinę žino, kokį vaistą pasirinks. O jeigu kas antram žmogui reikės siūlyti patį pigiausią generinį vaistą, o ne tą, kurį rekomendavo gydytojas, kils daug nepasitenkinimo.
„Tokiu atveju žmogui teks siūlyti ne tą vaistą, kurį paskyrė gydytojas, o kurį numatė valstybė. Jeigu kas antram pacientui reikėtų sakyti, kad negausite savo vaisto, nes vaistinė jau išnaudojo limitą, tad ateikite kitą mėnesį ar eikite į kitą vaistinę, bus daug nepatenkintųjų. Tokie draudimai ir ribojimai pažeidžia žmogaus teises“, – „Sekundei“ teigė K. Nemaniūtė-Gagė.
Pasak pašnekovės, jau septynerius metus vaistininkai pacientams privalo siūlyti pigiausius vaistus, tiek pat metų vaistinėse įrengti monitoriai, kuriuose žmonės gali matyti, kiek kainuoja visi tos pačios grupės vaistai. Tad siūlomos priemonės dar labiau paskatinti pigiausių vaistų pardavimą yra perteklinės.
„Generinius vaistus žmonės perka jau ne vienerius metus, tačiau ir tų pačių generinių vaistų yra pigesnių ir brangesnių. Žmonės renkasi ne tik pagal kainą, bet ir gydytojų rekomendacijas, vaisto tinkamumą. Tačiau jeigu bus pažymėta, kad vaistas paskirtas pirmą kartą, vaistininkams teks parduoti patį pigiausią. Žmogus neteks galimybės rinktis, bet kokia to nauda, nežinia, nes valstybė už visus kompensuojamuosius vaistus moka tokią pačią kainą, priemoką sumoka pats pacientas“, – kalbėjo K. Nemaniūtė-Gagė.
Gydys farmacininkai
Tokia naujovė savotiškai suriš rankas ir gydytojams, nes šie, skirdami gydymą, turės paskirti pigiausius, bet ne konkrečiam žmogui tinkamiausius vaistus.
Pasak Panevėžio miesto poliklinikos direktorės Irenos Čeilitkienės, gydytojas recepte ir toliau turės rašyti tarptautinį vaisto pavadinimą, kaip daro ir iki šiol. O vaistininkai, matydami, kad vaistas skiriamas pirmą kartą, jį skirs tokį, kokį nurodys ministerija. Tiesa, dar nėra aišku, kokiomis ligomis sergant bus taikoma tokia nuostata.
„Taip išeis, kad vaistus skirs ne gydytojai, o farmacininkai. Tai gal jie ir prisiims atsakomybę už ligonio gydymą“, – ironizuoja I. Čeilitkienė.
Nors Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad visi vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga vienodi, pasak poliklinikos vadovės, jie nėra identiški. Tas pats vaistas vienam pacientui gali tikti, o kitam – ne. Negalima iš žmonių atimti galimybės rinktis, tuo labiau kad valstybė už visus kompensuojamuosius vaistus moka tą pačią bazinę kainą ir pacientams brukdama pigiausius vaistus nesutaupys.
„Generiniai vaistai vartojami visame pasaulyje. Jeigu jie žmogui tinka, puiku, tačiau kai kurie žmonės netoleruoja kai kurių vaisto rišamųjų medžiagų ir druskų. Jeigu vaistų kaina nevienoda, natūralu, kad ir sudėtis nebus vienoda. Tik niekaip nesuprantama, kodėl ministerija neleidžia rinktis, juk visai nesvarbu, ar žmogus nusipirks pigesnį, ar brangesnį vaistą – už visus moka tą pačią bazinę kainą. Be to, atsirado dar viena problema – kompensuojamųjų vaistų sąraše nebeliko kai kurių originalių vaistų ir pacientai už juos priversti mokėti visą kainą“, – pažymi poliklinikos direktorė.
Jos teigimu, vaistų kaitaliojimas dažnai yra žalingas organizmui. Jeigu vaistas žmogui tinka, jo nereikėtų keisti, mat organizmui reikia nemažai laiko, kol prisitaiko. Jeigu žmogus serga ne viena lėtine liga, vaistai turi būti parinkti itin atidžiai ir ne visada pigiausias vaistas tokiam žmogui tinka. Tad gydytojai bus įsprausti į kampą ir kai kuriais atvejais net pažeis įstatymus, norėdami pacientui paskirti tinkamiausią gydymą.
„Jeigu gydytojai neparašys, kad vaistas išduodamas pirmą kartą, pacientui farmacininkai galės parduoti pageidaujamą vaistą. Bet tokiu atveju paciento labui įstatymams nusižengs gydytojai. Norėtųsi žinoti, kokios sankcijos laukia gydytojo už tai, kad jis paskyrė tinkamiausią gydymą. Manau, čia tas taps, kas plėšyti lapus iš užsienio žurnalų“, – mano I. Čeilitkienė.
Grįžimas į baudžiavos laikus
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė rėžė tiesiai – tokie Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymai yra tyčiojimasis iš pacientų. Atimti iš žmonių teisę gauti geriausią gydymą – grįžimas į baudžiavos laikus. Gal nebereikės ir gydytojų, nes ministerija geriau žino, kokie vaistai tinkami žmogui.
„Gėda net klausytis, kai farmacininkų pelnus bandoma pažaboti ligonių sąskaita. Tegul ieško kitų būdų, kaip sumažinti kompensuojamųjų vaistų kainą, nes čia labiau panašu į tai, kad kažkas itin proteguoja pigių vaistų gamintojus“, –„Sekundei“ tvirtino V. Augustinienė.
Ji sutinka, kad reikia ieškoti būdų, kaip mažinti vaistų kainas, tačiau tokia priverstinė taupymo politika ne tik riboja pacientų teises, bet ir gydytojų profesinę kompetenciją ir galimybes taikyti moksliškai pagrįstą gydymą.
Generiniams vaistams neatliekami jokie tyrimai, o originalių vaistų šalutinis poveikis mažesnis, kas yra itin aktualu lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kurie priversti kasdien gerti įvairių rūšių vaistus. Tad jeigu vaistų gamintojai nesutiks sumažinti šių vaistų kainos, jų visai nebeliks kompensuojamųjų vaistų kainyne. Tad pacientai arba turės mokėti už savo įprastai vartojamus vaistus visą kainą, arba rizikuoti savo sveikata ir bandyti keisti į kitą biologinį preparatą. Gydymo keitimas vien tik dėl būtinybės brangesnį vaistą keisti pigesniu yra nepateisinamas.
„Tikriausiai dar didesnės nesąmonės negalėjo būti – kokią teisę ministerija turi brukti žmogui tai, ko jis nenori. Kiek dėl tokių reformų kompensuojamųjų vaistų sąraše nebeliko vaistų. Savo kailiu tai patyriau – pakeitus vaistus nuo spaudimo, naujieji sveikatą sugriovė vos per dvi savaites. Reikėjo pusmečio, kol kardiologai rado tinkamą pakaitalą. Man tikrai ne tas pas, kokius vaistus gerti. Ne ministerija, o gydytojai turi parinkti vaistus. Tokia tvarka tik dar labiau pakirs pasitikėjimą visa sveikatos apsaugos sistema“, – teigė V. Augustinienė.
