Geltonasis Šuo atneša draugiškus metus

Už 2017-ųjų slenksčio jau nekantriai laukia Geltonojo žemės Šuns metai. Manoma, kad juos geriausiai atspindi auksaspalvių retriverių veislė. Kuo ji ypatinga?

Pagal Rytų tradicijas kiekvieni metai priskiriami tam tikram gyvūnui. Jau vasario viduryje savo paskutinę giesmę sugiedosiantis Gaidys į žemę šeimininkauti paleis Geltonąjį Šunį.

Šis ženklas, pasak astrologų, yra apdovanotas ištikimybe ir atsidavimu, draugišku nusiteikimu, atsakomybe. Jam ypač svarbios šeimos vertybės. Geltonasis Šuo – labai darbštus, savo tikslo siekia mažais žingsneliais ir labai atkakliai.

Teigiama, kad kitų metų Šunį geriausiai atspindi auksaspalvių retriverių veislė. Tai vieni populiariausių šunų pasaulyje.

Manoma, kad ši veislė kilo iš Niufaundlando salos. Šios veislės šunis protėviai naudojo žvejyboje traukiant tinklus. XIX a. jie pateko į Angliją ir buvo kryžminami su vietinėmis veislėmis.

Lietuvoje auksaspalvių retriverių taip pat jau auginama nemažai. Tačiau daugelis juos vis dar painioja su Labradoro retriveriais. Tikrieji šių šunų žinovai paaiškintų, kad retriveriai būna net keturių kategorijų: be auksaspalvių, dar yra garbanotieji, lygiaplaukiai ir jau minėti labradorai. Visi jie skiriasi savo plauko struktūra.

Mocartas iš Vaivadų

Kuo skiriasi šie šunys, „Sekundės“ žurnalistai galėjo pasiaiškinti vieną savaitgalio rytą atvykę į Kaimiškį, Panevėžio gyvūnų prieglaudą. Čia reguliariai renkasi šunų augintojai, kurie veda savo augintiniams dresūros pamokas.

Daugelis ausinius retriverius maišo su labradorų retriveriai. Išvaizda jie panašūs, tačiau charakteriai šių šunų skirtingi.

Dideliame būryje keturkojų buvo galima pastebėti ir ne vieną retriverį. Keli jų buvo labradorai, o vienas – šių metų simboliu laikomas „auksiukas“.

Savo gražuolį vardu Mocartas į atokią kaimo teritoriją atsivežė Vaivadų gyventojas Darius Savickas.

„Įsigiję šuniuką nusprendėme jį leisti į mokslus ir susiradę šią vietą sėkmingai mokomės jau antras mėnuo“, – „Sekundei“ teigė Darius.

Jo augintiniui dar nėra pusės metų. Prieš tai šeima turėjo basetą. Šiam nugaišus, Dariaus žmona ir trys vaikai norėjo švelnaus, mielo, draugiško šuniuko. O auksaspalvis retriveris, anot jo, tikras žmogaus, o ypač vaikų, draugas.

„Jei kiti metai skirti šitai veislei, tai bus geri, auksiniai. Tikėkimės, kad prognozės pildysis“, – šypsojosi Mocarto šeimininkas.

Didžiausias žmogaus draugas

Naują augintinį Savickai pirko iš veislyno Kaune. Tokių šunų kaina svyruoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų.

Anot D.Savicko, auksaspalvius retriverius renkasi švelnius, neagresyvius šunis mėgstantys žmonės. Iš jo geros sargybos nesulauksi. Jis galėtų nusekti kiekvieną gražiai pakalbinusį praeivį.

Savo Mocartą šeimininkai laiko kambaryje, bet jis labai mėgsta vakarais pasivaikščioti. O savaitgaliais šuo kelia savo šeimininką vežti į Kaimiškį. Čia demonstruoja aukštą intelektą ir lengvą dresūrą.

„Šitas šuo labai imlus ir itin pasiduoda dresūrai. Dėl priežiūros nėra didelio vargo – užtenka išmaudyti, pašukuoti. Šerti stengiamės saikingai, nes nenorime turėti rūpesčių dėl svorio“, – pasakojo D. Savickas.

Kartą Mocartas jau išbandė ir savo šeimininkų šlepečių skonį. Tačiau daugiau išdaigų nebeprikrėtė.

Didžiausia bausmė jam likti vienam ir nuobodžiauti. Todėl „auksiukas“ puikiai sugyvena ir su Savickų katinu.

Jau antras mėnuo savo auksiuką D. Savickas treniruoja specialiose pamokose Kaimiškyje.

Ši gausi šeima neįsivaizduoja savo gyvenimo be gyvūnų.

„Laikėme ir triušiuką, ir žiurkėniuką, žuvyčių, dabar liko šuo ir katinas“, – sakė Darius.

Vagiui palaižytų ranką

Be šuns savo dienos neįsivaizduoja ir panevėžietė Vaiva Kokštaitė. Jos namuose jau trejus metus siaučia ne pats ramiausias auksaspalvis retriveris Naitas. Savo augintinį mergina kartais atsiveža ir į darbą Bistrampolio dvare, kur ji dirba žirgų instruktore.

„Šitas šuo tuo ir išskirtinis, kad visi jam draugai. Jei kas pavadins, tai gali kartu ir išeiti. Sargybai jis visiškai netinkamas. Vagiui dar ir ranką palaižytų“, – „Sekundei“ teigė Vaiva.

Tačiau mergina tikino tokio draugiško augintinio ir norėjusi. Jos mama ilgą laiką dirbo Norvegijoje ir grįžus šuns jausmai moteriai nepasikeitė.

Savo augintojai Naitas gal kiek ir per aktyvus. Kiti jo veislės atstovai, pasak pašnekovės, atrodo gerokai ramesni ir santūresni. O Vaivos augintinis – amžinas vaikas: dūkti jam niekada neatsibos ir žaislų nebus per daug. Todėl Kalėdų ir Naujųjų metų proga savo keturkojui šeimininkė visada padovanoja kokią nors naują pramogą.

Taikus šuo riterio vardu

Retriverį V. Kokštaitė nusipirko iš žinomo veislyno Kaune. Šuo turėjo pagal kilmę duotą ilgą vardą, tačiau nauja šeimininkė jį pakrikštijo savaip. Naitas, anot jos, skardžiai skamba ir išvertus iš anglų kalbos reiškia riterį.

Nors Vaiva juokiasi, kad šio drąsaus vardo nešiotojas kovingumu nepasižymi. Šios veislė šunys juos puolančius kitus gyvūnus sutinka tik iškištu liežuviu ir linksmu žvilgsniu.

„Kartą bėgiojant soduose ant Naito šoko vilkšunis. Laimė, jis turėjo antsnukį ir nesužalojo mano šuns. Maniškis tokio elgesio nė nesuprato, tik baisiai išsigando“, – pasakojo V. Kokštaitė.

Prieš įsigydama retriverį V. Kokštaitė augino bokserį, bet dėl veterinarų klaidos jis gydomas nugaišo.

O renkantis naują šuns veislę panevėžietę ėmė lydėti keisti ženklai. Visur, kur tik ėjo, Vaiva pradėjo matyti auksaspalvius retriverius – jie ėmė rodytis televizijos laidose, gatvėse, paveiksliukuose.

Todėl galiausiai ji nusprendė, kad meilūs ir švelnūs šunys jai patys tinkamiausi.

Auksaspalvis retriveris Naitas – dažnas Bistrampolio dvaro svečias, mat čia žirgų instruktore dirba jo šeimininkė. V.Bulaičio nuotr.

Čempionų sūnus

Naito tėvai – apdovanoti šunys, medalių parsivežę iš įvairių užsienio šalių. Gera išvaizda pasižymi ir jų Panevėžyje augantis palikuonis, tačiau savininkė jam nebeužkrovė tokios šlovės naštos. Ir pats keturkojis atrodė per lieknas. Aktyviam šuniui pirmaisiais metais buvo sunku priaugti svorio.

O iš dresūros pamokų ir šiam mažyliui galima drąsiai rašyti dešimtuką. Jis nuo šešių mėnesių pildo kiekvieną savo šeimininkės komandą. Tik viską daro pagal savo judrų charakterį ir nuolat žiūri savo draugei į akis.

Vienas didesnių šio šuns trūkumų, pasak šeimininkės, – šėrimasis. Jei Naitas ilgiau lieka nepašukuotas, plaukais nukloja visą Vaivos butą.

„Mano šuo šeriasi tik du kartus per metus ir abu kartus po pusę metų. Jei nepašukuosi jo, plaukų rasi visur. Bet ir pašukavus didelio efekto nebūna – nepadeda net kirpimas bei specialūs aliejai“, – dėstė mergina.

Auksaspalvio retriverio plaukas, pasak Vaivos, išskirtinis – jis labai švelnus, o jį saugo pavilnė. Todėl šiems šunims nebaisios maudynės. Be to, vanduo pagal kilmės istoriją netgi jų genuose.

Tad ir Naitas sukęs apsukęs vis dingsta kokiame nors tvenkinyje ir nuolat peša jame augančius augalus.

„Turime kaime sodybą, Naitą dažnai vasarą rasi plaukiojantį tvenkinyje ir raunantį ajerus“, – juokėsi šeimininkė.

Auksaspalvis retriveris V. Kokštaitei pati mieliausia šunų veislė.

Užvaldo laisvė

Didelių rūpesčių ir išdaigų „auksiukas“ savo draugei nepridaro. Kartą jis buvo operuotas dėl infekcinės ligos. Būdamas mažas iš vienatvės bute nudraskė visus tapetus. Bet daugiau į svetimą turtą nebesikėsino – nevilioja jo nei žmonių batai, nei kiti daiktai.

Tačiau laisvė retriveriui susuka protą. Atsidūręs didelėje erdvėje jis bėga, kur akys mato, ir Vaivos įsakymai nebelabai rūpi.

„Patyręs laisvės skonį jis gali nuklysti ir nebegrįžti. Todėl šios veislės labai ištikima nepavadinčiau. Auksaspalvių retriverių patelės gal ramesnės. Iš pradžių man buvo sunku su Naitu, bet jau pripratau. Nežinau, kada jis subręs, gal net būtų liūdna, jei jis taptų kitoks“, – šypsojosi pašnekovė.

Spėdama, kokių metų reikėtų laukti, siejant juos su auksaspalviu retriveriu, Vaiva mano, kad tai bus draugiškas, jaukus, šiltas laikas.

Galbūt žmonės domėsis naujovėmis, nes jos Naitas tikras smalsuolis. Jis dažnai užsilipa ant palangės pasižiūrėti, kas vyksta lauke, apuosto kiekvieną naują žmogų.

Tinkamai pasirenkite Geltonojo Šuns metams

Truputis vaišių nuo stalo turėtų tekti ir kitų metų simboliui. Auginantiesiems šunis nebus sunku vieną kitą skanėstą numesti ir savo bičiuliui.

O jei tokios draugijos neturite, aplankykite šunų prieglaudą, pašerkite gatvėje šmirinėjantį beglobį keturkojį.

Didžiausia duoklė 2018 metų sėkmei bus priglaustas benamis keturkojis.

Naujųjų metų išvakarėse pasipuoškite namus šunų statulėlėmis, paveikslėliais. Dovanokite juos savo draugams.

Astrologai pataria papuošti ir savo šunis. Taip ne tik jiems parodysite dėmesį, bet ir paprašysite palaiminti ateinančius naujus metus.

Bendrinti šį straipsnį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image