Reforma supriešino pedagogus

Nuo uždarymo bandančiai gelbėtis atveriant duris pradinukams Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijai skersai kelio stojo kolegos pedagogai – švietimo darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos. Jos kreipimesi į Savivaldybės valdžią ir politikus įtikinėja mokyklą neturint patirties ugdyti mažuosius.

Visgi svarbiausia priežastis, kodėl pedagogai stojo prieš pedagogus – Panevėžio mokyklų konkurencija dėl kiekvieno vaiko. Esą V. Žemkalnio gimnazijai tapus ilgąja potencialių mokinių netektų kitos miesto švietimo įstaigos.

Panevėžio švietimo tinklo strategai atremia, jog V. Žemkalnio gimnazijai bus leista per metus priimti ne daugiau nei po 48-is pirmokus, tad mokyklos sumažėjimo nė nepajustų. Tačiau nedarant nieko, jau po poros metų gali tekti spręsti net ne dėl vienos miesto gimnazijos išlikimo.

Klases remontuojančios ir pirmokus priimti besiruošiančios V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas stebisi, kad argumentus prieš reorganizaciją žeria profesinės sąjungos, kurios turėtų nertis iš kalio, kad mokytojai išsaugotų darbo vietas. Direktorių piktina, kad argumentų prieš reformą pažėrusios profesinių sąjungų lyderės pačios į mokyklą nė kojos nebuvo įkėlusios.

Baiminasi konkurencijos

Jau šią savaitę miesto Taryba turėtų nulemti, ar leisti V. Žemkalnio gimnazijai sugrįžti prie to, ko atsisakė 1996-aisiais – pasirinkti humanistinę kryptį ir vėl pradėti mokyti vaikus nuo pirmos klasės.

Tačiau maždaug po 300 narių vienijančios Panevėžio švietimo profesinė sąjunga ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Panevėžio susivienijimo lyderės Savivaldybei surašė sąrašą argumentų, prieštaraujančių tokiai gimnazijos reformai.

Anot jų, Panevėžyje jau nemaža mokyklų tipų įvairovė, o humanistinės kultūros vertybės ir taip ugdomos visose mokyklose. Profesinės sąjungos teigia esančios susirūpinusios, kad V. Žemkalnio gimnazijai leidus komplektuoti pirmąsias klases ir ilgainiui tapus ilgąja mokykla, ugdančia vaikus nuo 1-os iki 12-os klasės, bus pažeisti kitų mokyklų interesai – jos neteks mokinių. Esą taip bus sudarytos išskirtinės sąlygos vienai mokyklai, iškreipiami rinkos ekonomikos dėsniai ir konkurencija, išbalansuotas gimnazijų tinklas. Profesinės sąjungos V. Žemkalnio gimnazijai meta šešėlį tvirtindamos ją neturint patirties ugdyti pradinukus bei pagrindinio ugdymo pakopos mokinius.

Išimčių nenori

„Esminis mūsų argumentas, kad V. Žemkalniui tapus ilgąja gimnazija, sumažėtų vaikų kitose mokyklose, atsirastų laisvų vietų klasėse, kurias tektų finansuoti Savivaldybei“, – problemą mato LŠDPS Panevėžio susivienijimo pirmininkė Erika Leiputė-Stundžienė.

Šiais metais pirmą kartą Savivaldybei leidus tėvams patiems pasirinkti, į kurią mokyklą vesti vaikus, V. Žemkalnio gimnazija devintokų surinko perpus mažiau, nei planuota.

Stojusios prieš jos šansą išgyventi – reorganizaciją į ilgąją gimnaziją, profesinės sąjungos pripažįsta neturinčios pasiūlymo, kaip besitraukiančios mokyklos bendruomenę gelbėti nuo nedarbo.

„Negalėčiau pasakyti, kaip Savivaldybė turėtų pasielgti, ar uždaryti, ar kaip. Savivaldybė turėtų numatyti, koks bus švietimo tinklas, priimtas planas ir jo griežtai laikomasi. Negali būti vienai mokyklai daroma išimčių. Jei viena gimnazija sumano tapti savita, kita irgi, tai tada tinklas visada išliks toks, kaip dabar. Ką tada darys?“ – sako E. Leiputė-Stundžienė.

Reikalauja nuoseklumo

Panevėžio švietimo profesinės sąjungos pirmininkė Nijolė Staišiūnienė pripažįsta, jog

jos vadovaujama organizacija dar švietimo tinklo pertvarkos pradžioje yra išsakiusi poziciją, kad geriausia mokykla vaikams – vidurinė, ugdanti nuo 1-os iki 12-os klasės. Vis dėlto V. Žemkalnio gimnazijos virsmui į tokią profesinė sąjunga nepritaria. Pasak N. Staišiūnienės, jei Panevėžys vienas pirmųjų Lietuvoje nuėjo kita linkme ir iš buvusių vidurinių suformavo gimnazijas bei progimnazijas, turėtų ir toliau išlikti nuoseklus.

„Tinklas ėjo tinkama linkme ir dabar daroma viena išimtis mokyklai, kuri nebesurenka tiek mokinių, kiek norėtų. Jei mokykla turi išlikimo problemų, turi ieškoti priežasčių ir pati keistis, o ne keisti mokyklos tipą“, – „Sekundei“ teigė vienos iš profesinių sąjungų lyderė.

Anot N. Staišiūnienės, keturmečių gimnazijų virsmui atgal į ilgąsias nepritaria ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), o Lietuvoje tokį procesą perėjo tik viena mokykla Vilniuje.

Profesinės sąjungos pirmininkė neabejoja, kad V. Žemkalnio gimnazijai pradėjus mokyti vaikus nuo 1-os klasės, jos patrauklumas gerokai išaugtų, o tai galėtų atsisukti prieš kitas mokyklas.

„Tėvams yra priimtina, kai jų vaikas toje pačioje mokykloje mokosi nuo 1-os iki 12-os klasės. Be abejo, tėvai rinksis tokią mokyklą ir nutrauks mokinius nuo kitų. Juo labiau kad ir dabar yra mokyklų, kuriose trūksta mokinių, ir laisvos vietos nuostolingos“, – mano N. Staišiūnienė.

Pavojaus nemato

Panevėžio švietimo ekspertai tvirtina atlikę skaičiavimus, kaip V. Žemkalnio gimnazijos virsmas į ilgąją galėtų paveikti miesto mokyklas, ir teigia pavojaus joms neįžvelgę. Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio teigimu, švietimo įstaigų tokia permaina neturėtų gąsdinti. Anot jo, mokykloms grėsmė iškiltų, jei V. Žemkalnio gimnazija komplektuotų po tris keturias pirmąsias klases. Tačiau planuojamai ilgajai gimnazijai Savivaldybė nustačiusi esą visai miesto švietimo bendruomenei nepavojingą kvotą – politikams siūloma leisti mokyklai rinkti tik po dvi pirmąsias bei penktąsias klases. Maža to, gimnazija, dar pernai surinkusi tris devintokų klases, tapusi ilgąja turėtų mažinti ir jų gretas – šįmet jai būtų leista priimti irgi tik dvi devintąsias.

„Humanistinę kryptį pasirinkusi V. Žemkalnio gimnazija būtų mokykla miestui, ne vienam konkrečiam mikrorajonui. Miesto pradinėse klasėse mokinių vidutinis skaičius siekia maksimalų – 24. Jei iš kiekvienos mokyklos išeitų po 1–3 mokinius į V. Žemkalnio gimnaziją, toks nubyrėjimas klasių neišardytų. Tikrai nereikia baimintis, kad kitos mokyklos mažiau sukomplektuos pirmųjų klasių“, – aiškina E. Kuchalskis.

Mokyklai tapus ilgąja, po ketverių metų ji galėtų turėti tik apie 600 mokinių – tai yra po dvi paraleles klases nuo 1-os iki 12 klasės. Net ir pasiteisinus optimistiniam planui, V. Žemkalnio mokykla vis tiek liktų viena mažiausių gimnazijų Panevėžyje, pagal mokinių skaičių atsiliekanti netgi nuo tų, kurios vaikus priima tik nuo 9-os klasės. Pavyzdžiui, J. Miltinio gimnazijoje šiuo metu mokosi 706, J. Balčikonio – 701, 5-ojoje – 648 mokiniai.

Ateitis miglota

Pasak E. Kuchalskio, teisės aktai numato, jog Savivaldybė ŠMM atsiklausti privalo, kai reorganizacijai nepritaria mokyklos bendruomenė. V. Žemkalnio gimnazijos taryba Savivaldybei pati įteikė prašymą dėl pertvarkos.

Jei Savivaldybės politikai neišdrįstų leisti šimtametei mokyklai tapti ilgąja humanistine gimnazija, E. Kuchalskis neslepia, jog veikiausiai tai reikštų pabaigos pradžią ne tik jai. Anot specialisto, vienas iš tokios reorganizacijos motyvų yra galimybė neskaudžiai sureguliuoti mokinių srautus visose miesto gimnazijose.

„Tarybai nepritarus tokiam siūlymui, matyt po metų dvejų atsiras problemų su gimnazijų tinklu. Daugiau vaikų tikrai nebus, o jei ir toliau trys miesto gimnazijos surinks po šešias devintokų klases, kas liks mažiausioms?“ – sako E. Kuchalskis.

Laukia pirmokų

Ties išlikimo riba balansuojančios V. Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas profesinių sąjungų argumentus vadina laužtais iš piršto.

„Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje veikia tokios humanistinės mokyklos, o Panevėžyje negali? Ar Panevėžiui nereikia įvairovės? Ko profesinės sąjungos panikuoja? Turėtų tik džiaugtis, o ne kaišioti pagalius. Kokios jos profesinės sąjungos, jei ne žmonėmis rūpinasi, o politikuoja. Ir apskritai, jos atstovauja gal tik trečdaliui švietimo darbuotojų“, – tvirtino A. Totilas.

Direktorius sako nesuprantantis, kaip profesinės sąjungos įvertino gimnazijos pasirengimą priimti pradinukus, jei mokykloje nebuvo apsilankiusios.

„Pradinukams atiduodamas visas korpusas, baigiame remontą, baldai nupirkti, mokytojai jau beveik surinkti. Koks dar gali būti pagalių kaišiojimas? Formuosime tik po dvi pirmokų ir penktokų klases, iš nieko duonos nenorime atimti. O miestui bus tik geriau – mokyklų įvairovė didesnė“, – tikino A. Totilas.

Jei Taryba uždegs žalią šviesą humanistinei ilgajai V. Žemkalnio gimnazijai, į pirmąsias ir penktąsias klases priėmimas būtų skelbiamas jau nuo sausio 5-osios.

Humanistinės krypties mokykla orientuotųsi į scenos ir vizualiuosius menus. Joje būtų mokoma pagal dvi programas – bendrojo ugdymo, kaip ir visose mokyklose, bei kultūrinio meninio ugdymo.

Sugrįžta prie ištakų

Pasak A. Totilo, mokykla neišradinėja dviračio, o grįžta prie savo ištakų. Humanistinės sampratos tradicija auklėti žmogų per kultūrą ir meną šioje mokykloje gyvuoja jau nuo 1932-ųjų.

Direktoriui keisti profesinių sąjungų priekaištai, esą gimnazijos reformai nepritarianti ŠMM. Jis teigia pats lankęsis ministerijoje ir sulaukęs siūlymo rinkti mokinius nuo 1-osios klasės.

„Kam profesinėms sąjungoms dabar reikalinga kiršinti žmones? Jei norėjo išsiaiškinti argumentus, galėjo ateiti į mokyklą, nebūtume išvarę, o paaiškinę, parodę. Bet niekas nei kreipėsi, nei klausė, o dabar protesto raštus rašo. Ar tai ne absurdas?“ – pareiškė A. Totilas.