Antrą kartą tarptautinė neįgaliųjų diena Panevėžyje paminėta ne tik susibūrimu J. Miltinio dramos teatre, bet ir aikštėje priešais teatrą kurta gyva skulptūra „Aš ir Tu – tai MES!“
Į tokia akciją, globojamą prezidento Valdo Adamkaus, šiemet įsitraukė 17 šalies miestų ir miestelių. Tad 13 val. skambant akcijos himnui – grupės „Omerta“ dainai „Tu gali!“, – ir Aukštaitijos sostinėje sveiki ir neįgalūs panevėžiečiai kartu sustojo į gyvą skulptūrą, simbolizuojančią bendrystę bei vienybę.
Šis ženklas yra atpažįstamas ir pripažįstamas socialiai atsakingų įmonių.
Akcijos sumanytojai skelbia, kad: AŠ – tai neįgalieji bei jų artimieji, TU – negalios nepaliestieji, o MES – tai lygiateisiai visuomenės nariai, tokie pat lygūs, taip pat bendraujantys, galintys ir turintys teisę nesijausti kitokiais, „brokuotais“ ar nepakankamai gerais. MES – visi šios žemės vaikai, puošiantys ir turtinantys ją.
Akcijoje dalyvavusi Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus vadovė Irma Zabulionytė džiaugėsi ją virstant gražia tradicija.
„Reikia, kad žmonės pamatytų, atkreiptų dėmesį, jog visi mes skirtingi, bet kartu ir ypatingi“, – sakė ji.
Pasak I. Zabulionytės, kiekvienas turime savų problemų, tačiau dažnai neįgalieji susiduria dar ir su visuomenės požiūriu, jiems nepritaikyta aplinka. „Bet, manau, bendru supratimu su laiku tai išsispręs“, – neabejoja.
Tuo tiki ir Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Rasa Urbonavičienė, pabrėžianti, jog ir šia akcija norima parodyti solidarumą neįgaliems žmonėms – kad juos palaikome, esame kartu, kad yra bendrystė.
„Reikia, kad žmonės pamatytų, atkreiptų dėmesį, jog visi mes skirtingi, bet kartu ir ypatingi.“
I. Zabulionytė
Viena akcijos organizatorių mieste Panevėžio neįgaliųjų draugijos pirmininkė Stanislava Arbutavičienė Sekundei.lt pasakojo, kad jų gretose yra beveik 1000 narių, iš kurių daugiau nei 500 – aktyvūs. Taigi tokios galimybės susiburti džiugina. Be to, panašios akcijos parodo aplinkiniams, kad neįgalieji – ne socialiai atskirta grupė, o bendruomenės dalis.
Po akcijos ne tik šios draugijos, bet ir dar daugiau nei dešimties miesto neįgaliųjų organizacijų nariai skubėjo į teatre vykusį minėjimą, vėliau žiūrėjo spektaklį.
„Šiandien mūsų atmintina diena. Man džiugu, kad visur pilna žmonių. Neužteko tiek vietų, kiek buvo norinčiųjų“, – pasak S. Arbutavičienės į renginį netilpo visi norintieji.
Pasak Panevėžio neįgaliųjų draugijos vadovės, nors bendruomenė dalinai priima neįgalų žmogų, daugumos jų ištekliai yra riboti, taigi ribotos ir galimybes. Tad tokios progos – puiki galimybė ir pabendrauti, ir kažką pamatyti.
