Lapkričio „tribūnoje“ šiandien Panevėžio 5-osios gimnazijos jaunieji kūrėjai, Rita Baklanovaitė ir Dainius Kapanoris. Juos abu žavi antikos mitologija, ir tai pastebėsime kūriniuose.
Rita Baklanovaitė (10 kl.)
Kova už šviesą
Kai po visų nuožmių kovų
Dykynės tyrai žemėje plytėjo,
Nuožmiausias dievas iš dievų
Valdovas Dzeusas Prometėjui pavydėjo
Jo išminties, kūrybos ir tarnystės žmogui.
Mat Prometėjas neapleido savo kūrinio – žmogaus
Ir, nepaklusęs valiai iš dangaus,
Mokino kurti ugnį, prijaukinti žvėris,
Tad iš Prometėjo liejosi tik gėris.
Paliepęs nulipdyti Dzeusas ir Pandorą,
Turėdamas tikslą nedorą –
Paskleisti žemėj mirtį bei ligas.
Įtūžęs jis atėmęs žemėj ugnį,
O Prometėją pakabinęs ties bedugne,
Grandinėm kaustytas, sukepusiom lūpom
Titanas nesutiko ties valdovu klūpot.
Ir kentė kaitrą, troškulį, užgniaužė dejones,
Kol jam Heraklis suskaldė grandines.
Dainius Kapanoris (10 kl.)
Antikinė istorija
Aukštai – danguj,
Už jūrų, marių,
Dievai sau
Irštvą pasidarė.
Jie ant kalno užropojo,
Aukštu posmu užgiedojo:
„Garbinkit, mirtingi žmonės,
Tuos dievus, kurie globoja
Jus ir jūsų artimuosius,
Jūsų gyvulius klusniuosius.
Nebijokit pikto Hado,
Lai mirtis akių nebado.
Geraširdis Prometėjas
Ugnį buvo pažadėjęs.
Pažadą jis ištesėjo,
Bet nuo to tik nukentėjo.
Neužmirškite Hefaisto –
Savo kalvio tokio keisto,
O Atėnė – išmintinga,
Bet ne visada teisinga:
Hektorui ji nepadėjo,
Nors prieš kovą pažadėjo.
Dar Dedalas išmintingas,
Jo sūnus tikrai svajingas,
Išradimas jo galingas –
Nepralenkiami sparnai.
Nepaklausęs savo tėvo,
Jis pakilo per aukštai –
Tad ir sudegė sparnai…“
