Kombainai ropos per miestą

Panevėžio rajono keletas stambiųjų ūkininkų ir kraštą obuoliais garsinančio Dembavos medelyno administracija nežino, juoktis jiems ar verkti dėl Savivaldybės išasfaltuoto kelio į sparčiai besiplečiančią Vyčių gyvenvietę.

Naują asfaltą tarsi visi be išimties turėtų įvertinti kaip vietos valdžios rūpinimąsi kaimo žmonėmis. Tačiau aplinkui Vyčių kaimą laukus dirbantys ūkininkai griebėsi už galvų. Išklojus asfaltą kelias poroje vietų taip susiaurintas, kad už Europos Sąjungos paramą ūkininkų įsigytai technikai pro rekonstruotame kaimo kelyje įrengtąsias saugumo saleles, dargi pažymėtas stulpeliais, neįmanoma prasibrauti.

Apstulbusiems, kad liko atskirti nuo savo laukų ir gamybinių bazių, ūkininkams Savivaldybės atstovai pasiūlė dvi išganingas, viena už kitą geresnes išeitis: su savo kombainais ir galingais traktoriais į Vyčių kaimą važiuoti ne naujuoju asfaltu, o aplinkui, manevruojant per patį miestą ir Dembavą, arba būti pažeidėjais – su žemės ūkio technika ropoti per salelių trinkeles nulaužant kelio ženklus.

Į laukus neįvažiuoja

Aplinkui Vyčių kaimą laukus dirbantys ūkininkai, matydami, kad asfaltuotu keliu jų technika nebegali važiuoti, ryžosi rajono valdininkus ištraukti iš kabinetų ir praktiškai pademonstruoti, kiek bėdų žemdirbiams pridarė tokia rekonstrukcija.

Ant kelio, vedančio į Vyčius, susirinkę ūkininkai matavo jų technikos ir rekonstruoto kelio plotį, o išmatavę skėsčiojo rankomis: kelias į dirbamus laukus užkirstas.

Nors asfaltuotos gatvės plotis siekia 5,50 m, tačiau dviejose vietose, kur iš abiejų jos šonų įrengtos saugumo salelės, važiuojamoji dalis susiaurėjusi iki 3,50 m. Pasak ūkininkų, toks siauras kelias būtų įveikiamas retai žemės ūkio technikai. Juolab kad salelėse pagal projektą numatyta įrengti dar ir šviesą atspindinčius stulpelius.

Per 100 ha žemės dirbantis ūkininkas ir buvęs rajono Tarybos narys Rimas Girštautas sako atsidūręs kuriozinėje situacijoje: jo gamybinė bazė liko vienoje galinga technika nepravažiuojamų saugumo salelių pusėje, o laukai – kitoje.

„Mano kombaino plotis 5,50 m. Kaip tokiu važiuoti ten, kur kelio plotis 3,50 m?“ – skaičiavo R. Girštautas.

Kitas ūkininkas Rimantas Barzda teigia net nuo kombaino nukabinęs pjaunamąją kelio per susiaurėjimą neįveiktų – vien tarp ratų plotis siekia 4 m. Šiam ūkininkui kelio rekonstrukcija sukėlė bene daugiausia problemų. Jo laukai atsidūrė ypač nepalankioje vietoje – tarp galingai žemės ūkio technikai neįveikiamų net dviejų kelio susiaurėjimų.

„Tavo laukai pasmerkti būti nedirbami arba turėsi juos perduoti kitam ūkininkui, kuris šitoj atkarpoj gyvena ir su savo traktoriumi toliau išvažiuoti negali“, – kolegą įspėjo R. Girštautas.

Netgi jei R. Barzdai pavyktų įveikti savotiškus spąstus kelyje, į savo 18 ha dirbamos žemės plotus Vyčių kaime jis vis tiek neįvažiuotų. Mat išasfaltavus gatvę neįrengta nė viena įvaža į laukus.

„Dabar, kai keliai rekonstruojami, visur įrengiamos įvažos. Kaip man be įvažos į lauką įvažiuoti?“ – tokiu projektuotojų sprendimu stebėjosi R. Barzda.

Kliūtys ir medelynui

Sunkumų dėl rekonstruoto kelio kilo ir Dembavos medelynui. Iš Dembavos pro Vyčių kaimą medelyno technika važiuoja į sodus Kabelių, Pajuodžių kaimuose. Medelyno direktoriaus Gyčio Kuliešiaus teigimu, į sodus važiuojančio dirbti kultivatoriaus plotis – 4 m.

„Jei važiuojamoji dalis tarp salelių – 3,5 m, ar mums kultivatorių per viršų kelti?“ – stebėjosi G. Kuliešius.

Ūkininkai sako buvę suklaidinti. Pasak R. Girštauto, kai rekonstruojant kelią buvo daromi praplatėjimai, jiems aiškino, jog čia įrengiamos vietos prasilenkti siaurame kelyje.

„Laukėme, kad bus praplatėjimai, o išėjo priešingai – susiaurino tiek, kad ne tik prasilenkti, bet žemės ūkio technikai važiuoti nebeįmanoma“, – piktinosi ūkininkas.

Argumentas – įstatymo raidė

Ūkininkų žeriamų priekaištų dėl žemės ūkio technikai visai nepritaikyto rekonstruoto kaimo kelio ramiai klausęsis rajono Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Rimas Samkus į susitikimą su žemdirbiais atsivežė svarbiausią skydą – šūsnį dokumentų.

„Ar jums žinomas žemės ūkio ministro įsakymas, kuriame nustatyta traktorių ir savaeigių mašinų leistini matmenys? Jame nurodytas traktoriaus, priekabos, savaeigės mašinos leistinas maksimalus plotis – 2,55 m. Viršijus šitą plotį, turėtumėte išsiimti leidimą vietinės reikšmės keliais važiuoti stambiagabaritėmis transporto priemonėmis“, – ūkininkams paskaitą skaitė R. Samkus.

Tokį valdininkų paaiškinimą žemdirbiai sutiko dar didesniu šurmuliu.

„Jei tokius leidimus turėsime, ar jūs dėl mūsų siauroje kelio dalyje kuoliukus išardysite, kad važiuoti galėtume?“ – klausė R. Girštautas.

Kai kurie ūkininkai tvirtino turintys leidimus važinėti galinga žemės ūkio technika ir nesupranta, kokį ryšį tokie biurokratiniai formalumai turi su kelio į Vyčius rekonstrukcija.

Automobiliai neprasilenks

Pasak R. Samkaus, į Vyčių kaimą vedanti gatvė išasfaltuota pasinaudojus Europos Sąjungos parama, o vienas iš ES reikalavimų – ne mažiau nei 30 proc. lėšų skirti eismo saugumui užtikrinti. Anot jo, jei gatvė būtų buvusi asfaltuojama iš kitų šaltinių, galbūt būtų buvę galima ir kitaip laviruoti.

Be to, valdininko teigimu, Savivaldybė yra gavusi ne vieno gyventojo prašymą šioje vietoje suvaldyti kelių lakstūnus.

Savivaldybės užsakymu gatvės rekonstrukcijos projektą rengusi įmonė „Panevėžio gatvės“ asfaltuojamoje 880 m kelio atkarpoje įrengė dvi vietas taip, kad tarp saugumo salelių važiuojamajai daliai susiaurėjus iki 3,5 m, čia negalėtų prasilenkti net ir du lengvieji automobiliai. Prie kelio susiaurėjimų bus įrengti ir pirmumo važiuoti teisę nurodantys ženklai.

Eismo saugumą tikimasi užtikrinti ir sustačius iki 30 km/h greitį ribojančius kelio ženklus. Mat net ir ten, kur gatvė išplatėja iki 5,5 m, iš abiejų jos pusių numatyta palikti po metrą pėstiesiems. Nors šaligatvis ar atskiras takas jiems būtų kur kas saugesnis, pasak R. Samkaus, tas atsieitų labai brangiai.

Kelio į Vyčių kaimą rekonstrukcija kainavo 178,5 tūkst. Eur. Nors iš jų 15 proc. lėšų skirta iš rajono biudžeto, Savivaldybės taryba rekonstrukcijos projekto nesvarstė.

„Ne Tarybos kompetencija svarstyti tokius projektus. Kad Tarybos nariai būtų atsivertę ir žiūrėtų projektą? Jūs pats nesate šito daręs“, – besipiktinančiam Tarybos nariui R. Girštautui rėžė Vietinio ūkio skyriaus vedėjas.

Išeitis – važiuoti per miestą

Ūkininkai tvirtino nesantys Vyčių kaimo žmonių priešai ir taip pat suinteresuoti, kad kelias būtų saugus. Juos tik stebina, kodėl važiuojamoji dalis tarp salelių nebuvo praplatinta tiek, kad ir lengvųjų automobilių vairuotojams būtų patogu, ir sunkiasvorė technika galėtų be vargo važiuoti. Tačiau, pasak R. Samkaus, saugaus eismo priemonė yra važiuojamosios kelio dalies siaurinimas, bet ne platinimas.

Savivaldybės atstovo teigimu, stambiagabarite technika laukus dirbantys ūkininkai esą privalo ieškoti kitų variantų, kaip privažiuoti prie savo žemių. Paklausus, ką pats siūlantis, R. Samkaus atsakymas ūkininkus apstulbino.

„Pajuosčio plentas – važiuoti per Dembavą ir miestą“, – pareiškė skyriaus vedėjas.

Žemdirbiams visiškai nesuvokiamas valdininko siūlymas kombainais ir galingais traktoriais į laukus važiuoti ne asfaltuota gatve per patį Vyčių kaimą, o iš kitos pusės – sukant ratą per Panevėžį, Dembavą, o nuo jos dar keletą kilometrų kratantis iki Vyčių kaimo.

Pasak G. Kuliešiaus, toks pasivažinėjimas ne tik pridėtų papildomus 20 km ir reikštų didesnes degalų sąnaudos, bet sukeltų ir daugiau problemų. Ūkininkams tektų belstis į Panevėžio miesto savivaldybę, kad šioji išduotų leidimą sunkiasvore technika važiuoti per Aukštaitijos sostinę.

„Įsivaizduokit per miestą važinėjančius kombainus“, – pečiais gūžčiojo R. Barzda.

Važiuos per saleles

Įstatymais mojuojančiam Savivaldybės atstovui ir ūkininkams nesusišnekant, šie ryžosi praktiškai jam įrodyti, ką reiškia su gyventojais neaptarti valdžios sprendimai.

R. Girštauto ūkio kombainą atvairavęs mechanizatorius turėjo sustoti ties jau pirmuoju kelio susiaurėjimu – platesnei nei 5 m technikai įveikti 3,5 m pločio atkarpą, žinoma, buvo neįmanoma.

Tačiau R. Samkus tuojau pat griebėsi liniuotės ir išmatavo, jog kombaino plotis be kuliamosios apie 4 m.

„Kaip matome, 4 m pravažiuotų – ant saugumo salelių trinkelių užlipti ne nusižengimas“, – toną švelnino prieš tai ūkininkams sukti per miestą siūlęs valdininkas.

Visgi R. Girštautui ir tai ne išeitis. Ūkininkas tvirtino, kad už ES paramą pirktam jo

„New holland“ kombainui pjaunamoji nenuimama.

„Yra kombainų su platesnėmis pjaunamosiomis, jos nuimamos. O maniškiam kombainui – ne. Kombainas irgi ne koks senas sovietinis, o atitinka ES standartus“, – tvirtino ūkininkas ir politikas.

Savivaldybės atstovo savotišką išrišimą su 4 m pločio technika važiuoti per saugumo salelių trinkeles gavę žemdirbiai kraipė galvas dėl tokio „ūkiškumo“.

„Bandysime važiuoti, kitos išeities tai nėra. Bet tai visai neprotinga išeitis. Kas liks iš tų trinkelių, kai per jas nuolatos važinės traktoriai ir kombainai?“ – stebėjosi G. Kuliešius.

Džiaugiasi „nesvietiškai“

Susitikti su kelio rekonstrukcija nepatenkintais ūkininkais neturėjęs laiko rajono meras valstietis Povilas Žagunis teigė savaitgalį pats išbandęs naują asfaltą.

„Nesvietiškai džiaugiuosi važiavęs tuo keliu – širdžiai miela. O Lietuvos ūkininkai nori gyventi truputį ankstesniame periode. Dabar galioja europiniai standartai, Europoje naudojamos saugumo priemonės tinkamai įrengtos ir šitoje kelio dalyje“, – juokavo P. Žagunis.

Meras teigė negalintis komentuoti projektuotojų sprendimų, tačiau jais visiškai pasitiki.

„Projektuotojai vadovaujasi Europos Sąjungos aprašuose patvirtintais reikalavimais. Negi manot, kad jie tiek neišprusę, jog, nusižengdami standartams, suprojektuotų kelią, kuriuo neįmanoma važiuoti. O norus reikšti dabar madinga. Norus reiškia ir Katalonija“, – juokavo P. Žagunis.