Renovacija džiaugiasi net skeptikai

Kasmet renovuotais, taupiais, šiltais ir gražiais daugiabučiais džiaugiasi vis daugiau gyventojų. Naujausias visuomenės rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ ir Būsto energijos taupymo agentūros atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidžia, kad didžioji dalis gyventojų džiaugiasi, jog apsisprendė renovuoti savo daugiabutį.

Netgi tie gyventojai, kurie buvo skeptiškai nusiteikę prieš renovaciją ar net jai nepritarė, po renovacijos yra patenkinti jos rezultatais – tą pripažino net 44 proc. apklaustųjų.

Kaip pasakojo „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas, toks tyrimas, kada buvo apklausiami tik renovuotų namų gyventojai visuose didžiuosiuose miestuose, buvo atliekamas pirmą kartą. Iš viso buvo apklausta 500 gyventojų, kurie atnaujintuose namuose gyvena daugiau kaip metus. Tyrimo rezultatai nenustebino, tačiau atskleidė, kad renovacija vis dar apaugusi nepagrįstomis baimėmis ir mitais.

Ir šilčiau, ir komfortiškiau

Rugsėjo pradžioje atliktas tyrimas parodė, kad didžioji dalis, net 82 proc. apklaustųjų, liko patenkinti renovacija – tiek pačia paslauga, tiek pagerėjusia gyvenimo kokybe. Kaip didžiausius renovacijos privalumus gyventojai įvardijo sumažėjusias sąskaitas už šildymą – 77 proc. apklaustųjų. Tai, kad po renovacijos gyventi tapo jaukiau ir gražiau, pasikeitė gyvenimo kokybė, pastebėjo 62 proc. gyventojų. Ir sąskaitos sumažėjo, ir gyventi tapo šilčiau. Net 59 proc. gyventojų džiaugiasi, kad butuose laikosi komfortiška oro temperatūra. Be to, po renovacijos išaugo ir nekilnojamojo turto vertė.

„Metų pradžioje buvome atlikę panašų tyrimą, tik apklausėme nerenovuotų namų gyventojus, ko jie tikisi iš renovacijos. Pirmoje vietoje buvo mažesnės šildymo kainos, antroje – šiltas būstas. Tik renovavus namą atsiranda ir kita dedamoji – emocinis pasitenkinimas savo būstu ir gyvenimo kokybe jame“, – pastebi I. Zokas.

Nepagrįstos baimės

Neabejotinai renovacijos kokybė yra vienas svarbiausių kriterijų. Visuomenės rinkos tyrimai atskleidžia, kad renovuotų namų gyventojai yra patenkinti savo namo renovacijos kokybe – net 78 proc. respondentų ją vertina labai gerai arba gerai. Ir tik 6 proc. apklaustųjų mano, kad renovacija atlikta ne visai kokybiškai. Panašus skaičius apklaustųjų – 5 proc. – tvirtina, kad renovacija neatitiko jų lūkesčių.

Pasak I. Zoko, natūralu, kad visuomet atsiranda tokių, kurie yra nepatenkinti renovacija. Yra ir objektyvių, ir subjektyvių to priežasčių. Dažniausiai nepatenkinti yra mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Maždaug 5 proc. apklaustųjų įvardija, kad renovuojant namą pastebėjo statybininkų palikto darbo broko ar tiesiog buvo nekokybiškai atlikti darbai. Renovacijos darbų kokybę užtikrina kokybės priežiūros ir kontrolės sistema, tad gal ir patys gyventojai ne visada tinkamai geba įvertinti atliktus darbus. Neigiama patirtis negali užbraukti renovacijos privalumų.

„Tik labai nedidelis procentas apklaustųjų tvirtina, kad renovacija nepateisino jų lūkesčių. Lietuviai iš esmės yra pesimistai. Apklausos rodo, kad gyventojams daugiausia nerimo kelia didelė renovacijos kaina ir tai, kad statybininkai ne visuomet darbus atlieka kokybiškai. Tačiau paskutinis tyrimas rodo, kad visos šios baimės nepagrįstos. Kartais patys save gąsdiname ir bauginame be jokio pagrindo“, – mano I. Zokas.

Mato vien privalumus

Sakoma, kad geriausia reklama – sklindanti iš lūpų į lūpas. Panevėžyje turbūt nerastume nė vienos gatvės, kur nebūtų renovuotų namų.  Kalbinti renovuotų namų gyventojai pripažino, kad atnaujinti daugiabutį buvo vienas geriausių žingsnių.

Kaip pasakojo viename iš Statybininkų gatvės daugiabučių gyvenantis Romas Kuliešius, iki renovacijos jo pirmame aukšte esančiame bute nuolat būdavo šalta, nors sąskaitos ateidavo nemažos. Jis sutiko, kad namas būtų renovuotas, tačiau didelių lūkesčių nepuoselėjo. Buvo girdėjęs įvairiausių kalbų – ir kad teks dar labiau pakratyti piniginę, ir kad renovacija neatsipirks. Tačiau praktika parodė ką kita.

„Jau pirmą žiemą supratau, kad renovuoti namą reikėjo gerokai anksčiau. Visų pirma, nebereikėjo šalti net šalčiausiomis dienomis, visų antra, nors namuose gerokai šilčiau, sąskaitos už šildymą nebegąsdina“, – sakė R. Kuliešius.

O Tulpių mikrorajone gyvenanti Loreta Vaičiulienė sakė su nekantrumu laukianti, kol bus renovuotas jos daugiabutis. Jos dukra su šeima gyvena lygiai tokiame pačiame, tik renovuotame name, tad galinti palyginti, kuo skiriasi gyvenimas renovuotame ir nerenovuotame name. Dukra už trijų kambarių buto šildymą moka beveik tiek pat kiek ji, tik už vieno kambario. Be to, daug maloniau grįžti į gražius ir jaukius namus.

„Kai namas atnaujintas ir gražus, tai ir gyventojai stengiasi gyventi tvarkingiau. Didelis privalumas ir tas, kad patys žmonės gali reguliuoti temperatūrą savo butuose. Man nuolat būna šalta, tai čia būtų tikras išsigelbėjimas. Labai tikiuosi, kad savo daugiabučio renovacijos ilgai laukti nereikės, nes gyventojai vis garsiau kalba, kad laikas ir mums imtis rimtesnių namo tvarkymo darbų“, – teigė L. Vaičiulienė.

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 1
  • Daugiabučius geriau griauti, o pensininkam vietoj turimų trijų-keturių kambarių suteikti mažus butus naujuose namuose, arba kompensuoti atitinkamą sumą. Kam tie 3-4 kambarių butai vienam pensininkui?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

- Advertisement -
Ad image
- Advertisement -
Ad image