Lietingą penktadienio vakarą Panevėžio dailės galeriją nušvietė spindulys – atidaryta žinomo skulptoriaus Juozo Lebednyko retrospektyvinė paroda. Menininko 70-mečio ir kūrybinio 45-mečio jubiliejams skirtoje ekspozicijoje puikuojasi dar mažai kam matyti kalstyto vario reljefai, bronzinės, akmens ir keraminės skulptūros.
J.Lebednykas sako, kad idėjų semiasi iš gamtos. Jis stebi daugialypį gamtos pasaulį ir transformuoja jį į tam tinkamą medžiagą – akmenį, bronzą, šamotą, medį. Menininkas sako užaugęs tarp miškų ir ežerų, todėl gamta jam labai artima. Jo teigimu, kuriant viskas gaunasi tarsi savaime.
„Bandau konkrečioje medžiagoje atskleisti tai, kas jai būdingiausia, kas yra didžioji šios medžiagos potencija, jos galimybė augti ir stiebtis, transformuotis ir daugintis, o po to sugrįžti į pradinę formą,“ – sako skulptorius.
Darbus parodai atrinkti iš gausybės kūrinių jam nebuvo sunku.
„Paroda retrospektyvinė, tad norėjosi parodyti, iš kokių medžiagų kūriau“, – tvirtino J. Lebednykas.
Panevėžio dailės galerijos parodų kuratorė menotyrininkė Aurelija Seilienė skulptoriaus kūrybą įvardija daiktų mišku, kuris talpina visą gyvenimą. Menotyrininkė prisipažįsta, kad ją labai žavi menininko sugebėjimas būti įvairiapusiam.
Menotyrininkė Danutė Zovienė skulptorių sako pažįstanti nuo ankstyvos jaunystės ir apibudina kaip „beprotiškai vitališką“. Ši energija išsilieja į įvairiausias formas.
Nuo 1973 metų J. Lebednykas surengė 27 personalines parodas, dalyvavo daugiau nei 90-yje grupinių parodų, 7 simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje. Turi daug įvertinimų.
Menininkas sukūrė daug vario reljefų, skulptūrų visuomeninių ir privačių pastatų interjerams, eksterjerams, mažosios plastikos bei skulptūrinės keramikos kompozicijų, objektų. Jo kūrinių yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, JAV Baltieji rūmai, Europos Parlamentas, Panevėžio kraštotyros muziejus, Panevėžio miesto dailės galerija, privatūs kolekcininkai.
Savo kūrybinį kelią J. Lebednykas pradėjo nuo Lietuvos skulptūrai kiek neįprastos srities – kalstytų vario reljefų. Jų dėka aštuntajame dešimtmetyje menininkas pelnė laureato vardą respublikinėse jaunųjų dailininkų parodose.
Vario reljefus keitė bronza, granitas, marmuras. Vėliau atsirado ir akmens masė. Kai kuriuose kūriniuose naudojami įvairūs padargai, jų liekanos, santechnikos detalės ir kitos buitinės medžiagos.
„Man su visomis medžiagomis įdomu dirbti, bet reikia žiūrėti, ką leidžia tos medžiagos. Jeigu bronza gali daryti ne taip monumentaliai, o jei varinis reljefas turi būti linija – vėl kitoks sprendimas. Šamotas mėgsta aptakias formas. Akmuo – monumentalesnis. Ką medžiaga diktuoja, su tuo ir dirbi“, – pasakojo J. Lebednykas.
