Simonos Bagdonaitės-Gubinienės grafikos darbai iš pažiūros atrodo kiek groteskiški ir sunkiai suprantami, tačiau savyje slepia didžiulį ironijos užtaisą. Dailininkė sako nesiekianti ko nors išjuokti ar pasišaipyti, atvirkščiai – skatina pasijuokti iš savęs.
Jaunosios kartos menininkė iš Šiaulių S. Bagdonaitė-Gubinienė „Galerijoje XX“ pristatė savo kūrybos vaisius. Dailininkė per savo darbus nagrinėja žmonių tarpusavio santykius. Tokia tema pasirinkta natūraliai, kadangi Simonai patinka stebėti žmones, jų elgesį. Dailininkė sako mėgstanti įberti truputį ironijos bei pati iš savęs pasijuokti.
Jos darbuose atsispindi realybė, todėl piešinių personažai vaizduojami pikti, egocentriški ar besišaipantys. Pasak S. Bagdonaitės-Gubinienės, piešiniai verčia susimąstyti giliau, kodėl tam tikri personažai juokiasi ar pyksta.
Kūryboje menininkė mėgsta daryti priešpriešas: vieniems jos darbai gali pasirodyti juokingi, sarkastiški, kiti gali įžvelgti liūdesį ar depresiją. Dailininkei tokios skirtingos interpretacijos nesukelia sunkumų, ji įsitikinusi, kad kiekvienas jos piešinius vertina pagal savo vidinę būseną.
Simonos darbai perteikia neigiamą visuomenės pusę. Ji pripažįsta ieškanti ydų, fobijų, beprasmybių, kurių mumyse ypač daug. Kaip menininkė, ji apnuogina visuomenės problemas, tačiau kaip žmogus kasdienybėje stengiasi pastebėti teigiamus dalykus.
Dailininkei piešimas yra saviraiškos priemonė, tarsi išsikalbėjimas ant popieriaus lapo. Kita vertus, tai būdas priversti žmones susimąstyti – ne apie ką kitą, kaip apie save.
Darbų siužetas yra sarkastiškas, o veikėjai, pasak Simonos, ne idealūs, bet specialiai iškraipomi, siekiant pabrėžti, kad jokie šablonai žmonėms negalioja, nes visi esame skirtingi su savais nukrypimais.
Grafikė siekia, kad žmonės pažvelgtų į savo kasdienybę ir susimąstytų, ar kartais nesielgia beprasmiškai ar tiesiog juokingai.
Vienas iš eksponuojamų darbų ciklų vadinasi „Pliažas“. Jame dailininkė ironiškai vaizduoja poilsį. Ji pasakojo mačiusi suaugusį vyrą, sėdintį ir kasantį smėlio duobę. Menininkė teigė, kad tokiose situacijose jai iškyla klausimų, kodėl žmonės taip keistai elgiasi. Tą, jos nuomone, beprasmybę, perteikia ir grafikos darbuose. Jai apmaudu, kad žmonės neturi daug laiko, bet leidžia jį taip tuščiai.
„Kartais noriu pasakyti: palauk, gali ką nors rimčiau, prasmingiau sugalvoti“, – apie laiko švaistymą išreiškė susirūpinimą jaunosios kartos kūrėja.
Pasak grafikės, esame įsisukę į savo darbus ir net nesusimąstome, ar tai prasminga, ar ne. O blogiausia, kad viską darome taip kaip kiti. Dailininkės nuomone, žmonės yra priėmę kažkokią normą, kaip neva reikia elgtis, ir taip daro. Nepaisant to, kad galbūt jam tai netinka, jo ne toks vidus. Būtent tai S. Bagdonaitė-Gubinienė stengiasi pabrėžti ir pašiepti savo darbuose. Kaip pavyzdį ji pateikė aprangos stilių, kuris mūsų visuomenėje yra nuolat primetamas, to rezultatas – visi atrodo vienodai.
„Piešinyje mėgstu pavaizduoti kokią moteriškę su per mažu, bet madingu maudymosi kostiumėliu“, – su šypsena apie norą pašiepti suvienodėjusią visuomenę pasakojo grafikė.
Nuosekliai pasirinko profesiją
Dailė Simoną traukė nuo vaikystės, tad ir profesiją rinkosi labai nuosekliai. Pradėjo nuo dailės mokyklos, o paskui studijavo grafiką Šiaulių universitete.
„Nuosekliai pasirinkau grafiką arba ji mane“, – juokėsi menininkė.
Per ketverius metus S. Bagdonaitė-Gubinienė yra surengusi apie dešimt personalinių parodų, dalyvauja ir tarptautinėse parodose, įvairiose bienalėse.
Ekspozicija Panevėžyje grafikei jau antra. Joje menininkė atskleidžia nuo eskizų iki užbaigtų darbų rišliai išplėtotą tematiką. Simona pasakojo, kad šiuos darbus piešė nuosekliai: tik pabaigusi vieną pradėdavo kitą. Ji taip pat stengėsi parodyti ir skirtingą techniką, todėl parodoje galima pastebėti tiek tekstilinių, tiek siuvinėtų rankomis, tiek ir puoštų karoliukais darbų.
Visgi grafika dominuoja. Kaip pasakojo šiaulietė, jai labai patinka kruopštumas, tikslumas, juvelyriškumas, ji mėgsta dirbti ramiai. Visa tai suteikia grafika, todėl per šią meno sritį dailininkė geriausiai atsiskleidžia.
„Grafika yra tokia meditacinė. Kai raižau sausa adata, tiesiog kažkur išplaukiu. Tai mane grafikoje labiausiai ir žavi“, – dalijosi kūrybinio proceso įspūdžiais S. Bagdonaitė-Gubinienė.
Ji taip pat teigė, kad šioje dailės šakoje traukia žaismas tonais juoda ir balta, linijomis ir jų storumais. Menininkė pripažino, kad nemėgsta spalvų, tačiau kai kuriuose darbuose galima rasti ir pastelinių atspalvių.
Kuria nevaržoma laiko
S. Bagdonaitė-Gubinienė sako, kad neįmanoma apibrėžti laikotarpio, per kurį gimsta vienas kūrinys, daug kas priklauso nuo aplinkybių. Menininkė vaikšto gatve, stebi žmones, viską fiksuoja ir taip galvoje atsiranda daug eskizų, kurie paskui atsiduria piešinyje.
O kai pradeda kurti, laiko neskaičiuoja, ypač jeigu tai teikia džiaugsmą. Visgi dažniausiai vienas darbas gimsta per savaitę arba mėnesį. Dailininkė kuria neskubėdama, dabar jos nebevaržo studijų laikais nustatyti terminai, o ir piešia ne dėl pinigų. Šie niuansai, grafikės teigimu, suteikia daugiau laisvės, todėl pati kūryba tampa nuoširdesnė.
Visgi jaunajai kūrėjai svarbu kuo daugiau praktikuotis ir išgirsti pastabas. Grafikei kitų nuomonė yra labai svarbi, nes ji gali pastūmėti į priekį arba suteikti šansą pasitaisyti.
Simona daugiausia gilinasi į klasikines grafikos technikas, tačiau paįvairinimui užsiima ir tekstile, šilkografija, taip pat mėgsta dirbti su sausa adata ir medžio raižiniais. Menininkė pasakojo, kad šalia klasikos visada eksperimentuoja, nes nori išbandyti ką nors naujo.
Šiuo metu eksperimentuoja su lino raižiniu, ieško naujos temos ir kuria naujus eskizus. Ji teigė, kad rudenį prasideda pats darbymetis ir naujas kūrybinis etapas. Tad netolimoje ateityje planuoja pristatyti lino raižinių kolekciją ir toliau užsiimt kūrybine veikla.
