Medžių kirtimas ar net genėjimas visuomet sulaukia aršių diskusijų, ypač kai išguldomi iš pažiūros sveiki medžiai. Tačiau kai įvyksta nelaimė, prasideda kaltųjų paieškos.
Krekenavos gatvėje, šalia II pasaulinio karo karių kapinių gyvenantys panevėžiečiai jau kuris laikas gyvena kaip ant parako statinės. Vien per pastarąjį pusmetį šiose kapinėse nulūžo net trijų klevų šakos ar dalis medžio kamieno. Deja, tvarkdarių, kurie nugenėtų sudžiuvusias šakas bei iškirstų senutėlius medžius, taip ir nesulaukiama.
Žmonės piktinasi, kad medžiai, augantys stačiatikių kapinėse, neseniai buvo išgenėti, tačiau augantieji II pasaulinio karo karių kapinių teritorijoje ir toliau stovi. Nereikia būti ekspertu, kad pamatytum, jog klevai sergantys ir pažeisti – daugelio medžių viršūnės ir šakos be lapų. O prieš porą savaičių, nors tądien nebuvo nė menkiausio vėjo, lūžo dalis klevo ir užtvėrė visą gatvę, apgadino kapinių tvorą.
Nedaug trūko, kad medis užvirstų ant šalia stovinčių automobilių ar pėsčiųjų. Paskutinį kartą šioje kapinių dalyje medžiai buvo išgenėti prieš gerus septynerius metus ar dar vėliau.
Kaip teigė Rusų kultūros centro pirmininkė Valentina Vatutina, jų bendrija rūpinasi tiek stačiatikių, tiek ir II pasaulinio karo karių kapinėmis. Tačiau jų rūpestis apsiriboja tik čia palaidotų žmonių atminimu.
Nors kapinės stačiatikių, čia palaidota nemažai miestui nusipelniusių asmenybių. Tvarką, kaip ir kitose miesto kapinėse, prižiūri Panevėžio miesto savivaldybės įmonė. Kapinių teritorijoje yra stačiatikių cerkvė, tačiau tik penki metrai apie bažnyčią priklauso tikinčiųjų bendruomenei.
„Nors kapinės ir vadinasi stačiatikių, jos priklauso miesto Savivaldybei. Kapinės senos, tačiau priežiūros daug nereikia. Svarbiausia rudenį nugrėbti lapus, vasarą nupjauti žolę. Negaliu nieko blogo pasakyti, kapinės tikrai prižiūrimos“, – sakė V. Vatutina.
Istorijos liudininkai
Tiesa, Rusų kultūros centro pirmininkė sutinka, kad čia augantys medžiai labai seni. Turimi dokumentai liudija, kad jau 1892 m. čia buvo įrengtas savotiškas parkas, kuriame buvo pasodinta apie šimtas atvežtinių lapuočių. Tad natūralu, kad kiek daugiau nei šimtą metų stovintys medžiai jau paseno ir reikėtų įvertinti jų būklę.
„Prieš kelerius metus kapinėse buvo nupjauti keli medžiai ir vieno jų kamiene radome įstrigusią kulką. Ekspertai nustatė, kad ši kulka atskriejusi iš netoliese buvusio žydų geto. Kai kuriems medžiams jau per šimtą metų“, – pastebėjo V. Vatutina.
Jos teigimu, įvertinti, ar medis kelia pavojų ir jį reikėtų bent apgenėti, turėtų ekspertai. Bent jau jie savo bendruomenėje neturi specialistų, kurie tai galėtų padaryti. Mat iš pažiūros medis atrodo sveikas ir gražus, bet ima ir lūžta. Per kelerius metus dėl virstančių medžių buvo apgadinti ar sudaužyti keli paminklai.
„Prisipažinsiu, aš pati nesuprantu, kuris medis sveikas, o kuris – ne. Kai praėjusį pavasarį buvo atliekama J. Tilvyčio gatvės rekonstrukcija, darbininkai išgenėjo ir stačiatikių kapinaitėse esančius medžius, dėl to jiems esu dėkinga. Mat jau ne vieną paminklą yra sulaužę“, – pasakojo pašnekovė.
Nėra skundo – nėra problemų
V. Vatutinos teigimu, į kapinių priežiūros darbus, kuriuos atlieka Savivaldybės įmonė, jie nesikišantys. Ir taip ant Rusų kultūros centro pečių gula daug su kapinaitėmis susijusių darbų. Reikia pasirūpinti ne tik čia palaidotų miestui nusipelniusių žmonių atminimu, bet ir padėti ne vienam savo artimojo ieškančiam žmogui.
Štai kad ir visai neseniai atsirado žmogus, kuris norėtų sutvarkyti savo senelio, žuvusio per 1959 m. apmokymus kartu su dar trim kariškiais, kapą. Kadangi kapinės neveikiančios, moteris padedanti pasirūpinti visais leidimais, kad galima būtų imtis kapavietės tvarkymo darbų.
„Šiuo metu ruošiamės perlaidoti palaikus, kurie buvo rasti rekonstruojant J. Tilvyčio gatvę. Nors pagal mūsų turimus duomenis pirmieji laidojimai šioje teritorijoje buvo 1845 m., tačiau palaikų ekspertizė parodė, kad žmonės čia laidoti gerokai seniau. Didelė problema ta, kad ne visi palaikai buvo iškasti. Reikėtų griauti tvorą, kad būtų galima atkasti ir likusius palaikus. Deja, tam dabar nėra finansinių galimybių“, – kokiais rūpesčiais gyvena, „Sekundei“ aiškino V. Vatutina.
Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stankūnienė pripažino, kad II pasaulinio karo karių kapinėse augančių medžių būklė nėra tiriama. Miestas didelis, tad sužiūrėti visų augančių medžių būklę gana sudėtinga, be to, tam skiriama nepakankamai lėšų.
Vykstama įvertinti, ar reikia medžius kirsti bei genėti tik tuomet, kai sulaukiama gyventojų ar bendrijų, bendruomenių skundo. Tačiau prižadėjo, kad artimiausiu metu kapinėse apsilankys specialistai.
„Jeigu niekas nesikreipia, ir nevažiuojame tikrinti. Tačiau dabar bandysime tvarkyti situaciją. Seniems klevams kirsti nereikia leidimo, tad manau, kad problema bus greitai išspręsta“, – patikino R. Stankūnienė.
Panevėžio m .Savivaldybė ne tik kapinėse bet ir Skaistakalnio parke
nepasirūpina jai priklausančiais prižiūrėti medžiais.
Iš J.Biliūno gatves įsukus į Skaistakalnio parko teritorijoje esančia automobilių stovėjimo aikštelę, palei tekantį upelį yra išvirtusių gal dešimt medžių. Kokia yra medžių būkle ir kiek yra išvirtusių medžių einant paupiu nuo Ekrano mariu užtvankos iki Skaistakalnio parko tai net nerašysiu, patys nueikite pasižiūrėti, nepatikėsite kad mieste tokia betvarkė gali būti.
Į prašymus nekreipia dėmesio, laukia kol skundą parašys.
Ramygalos g. kapinėse labai daug senų, aplūžusių medžių. Jie pilni varnų, kurios kakoja ant galvų, esant vėjui šakos krenta ant žmonių, (iki nelaimės tik minutė), dabar rudenį lapų pilna. Gerbiamieji, nejau negalite išpjauti nemažai senų, aplūžusių, sudžiūvusių, iškrypusių medžių ?
Smulkios pastabėlės: gyventojų kreipimasis – tai nustatytos formos PRAŠYMO užpildymas. Leidimo nereikia UOSIALPIŲ klevų tvarkymui ir tikrai ne senų klevų, tai labai didelis ir esminis skirtumas. Labai nesinori tokių netikslių interpretacijų. Ačiū.