Jau kitą savaitę skambutis į mokyklos suolą sukvies mokinukus, po atostogų į darželius grįš ir patys mažiausi panevėžiečiai. Nors vasarą moksleivių šurmulys nurimsta, mokyklos tuščios nebūna – čia dažniausiai darbuojasi statybininkai.
Daugelyje mokyklų jau baigiamas kosmetinis remontas, tačiau kai kurios švietimo įstaigos taip ir nesulaukė žadėto remonto, tad prasidėjus mokslo metams mokiniams klases teks dalytis su statybininkais.
Savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio teigimu, kol kas aplankyta tik trečdalis mokyklų, tačiau situacija džiugina – praktiškai visose baigiami remonto darbai, atnaujinti kabinetai, sporto salės, tualetai, valgyklos. Daugelis mokyklų įsigijo ir naujų baldų, mokymo priemonių.
„Kosmetiniai pagražinimai jau baigiami, tad naujus mokslo metus daugelis mokyklų pasitiks atsinaujinusios. Tiesa, gali būti nespėta sutvarkyti J. Balčikonio gimnazijos sporto salės, nes ten dabar vykdoma šilumos trasų rekonstrukcija, bet bėdų neturėtų kilti, nes rugsėjį moksleiviai galės sportuoti ir lauke“, – „Sekundei“ aiškino E. Kuchalskis.
Atnaujinimo darbams ar mokymo priemonėms įsigyti mokyklos gavo ir daugiau lėšų. Pernai kiekvienai švietimo įstaigai buvo skirta po 2 tūkst. eurų, o šiemet buvo nuspręsta lėšas kiek kitaip paskirstyti – kiekvienam vaikui skirti po 8 eurus.
„Pernai mokykloms buvo skirti 48 tūkst. eurų, o šiemet beveik dvigubai daugiau – 89,5 tūkst. eurų. Kuo mokykla didesnė, tuo daugiau lėšų ji gavo, nes kiekvienam mokiniui buvo skiriama po 8 eurus. Dalis mokyklų prie remonto prisidėjo ir savo lėšomis. Tiesa, tos įstaigos, kurios visus atnaujinimo darbus atliko savo jėgomis, nuveikė gerokai daugiau, o tos, kurios samdėsi profesionalius statybininkus, mažiau, nes statybos darbų kainos gerokai išaugusios“, – pažymi E. Kuchalskis.
Gyvena laukimu
Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojas Petras Luomanas, aplankęs aštuonias miesto mokyklas, pasidžiaugė, kad pasirengimo naujiems mokslo metams darbai vyksta sklandžiai. Tačiau yra keletas dar neišspręstų klausimų. Vasaros pradžioje buvo žadama, kad net trys mokyklos – „Minties“ ir V. Žemkalnio gimnazijos bei A. Lipniūno progimnazija – naujus mokslo metus pradės gerokai atsinaujinusios. Iš miesto biudžeto ir Švietimo įstaigų modernizavimo programos kiekvienai jų numatyta skirti po 160 tūkst. eurų.
V. Žemkalnio gimnazijoje buvo numatyta tvarkyti vidaus patalpas: remontuoti grindis, sienas, atnaujinti elektros instaliaciją, vėdinimo sistemą, o A. Lipniūno progimnazijoje ir „Minties“ gimnazijoje pakeisti senus medinius langus, pro kuriuos košia vėjai. Tačiau šią vasarą darbai net neprasidėjo, mat užtruko viešųjų pirkimų procedūros.
Pasak P. Luomano, lėšos buvo skirtos tik vasarą, o viešųjų pirkimų konkursų paspartinti neįmanoma, viskas turi vykti pagal numatytas procedūras. Didžiausia problema, kad pinigus reikia panaudoti iki gruodžio 31 d., antraip juos bus privalu grąžinti į valstybės biudžetą.
„Tai yra tiksliniai valstybės pinigai, tad galima būtų neriboti jų panaudojimo laiko. Konkursuose negali dalyvauti patentininkai, tad kainos tikrai išpūstos. Deja, mes negalime nieko pakeisti. Labai tikimės, kad ruduo nebus šaltas ir langus bus galima pakeisti dar šiemet. Nors nepatogumų mokykloms bus, tačiau remonto laukiančios mokyklų bendruomenės tikino, kad jie neturėtų trukdyti mokymo procesui“, – sakė P. Luomanas.
Statybininkų lauks su nekantrumu
Kaip teigė A. Lipniūno progimnazijos direktorė Vilma Petrulevičienė, visa bendruomenė nekantriai laukia naujų langų. Jie pasiryžę iškęsti visus nepatogumus, kad tik vaikams ir pedagogams žiemą būtų šilčiau.
„Kai tik mus pasiekė ši džiugi naujiena, kad turėsime naujus langus, visa bendruomenė su nekantrumu laukiame jų. Kada galėsime jais pasidžiaugti, dar nežinome, bet esame pasirengę iškęsti visus nepatogumus“, – sakė V. Petrulevičienė.
Kad nepatogumų bus, pripažino ir „Minties“ gimnazijos direktorius Egidijus Samas, tačiau mokykloje yra laisvų kabinetų, tad teks su statybininkais derinti, kad nenukentėtų mokymosi procesas.
„Triukšmas neabejotinai turės įtakos, bet jau planuojame, kaip spręsti šią problemą. Svarbu, kad kuo greičiau atsirastų, kas galėtų imtis darbų“, – teigė E. Samas.
Lengvesnis pasirengimas
Skirtingai nei ankstesniais metais, kai vasaros mėnesiais mieste veikdavo vos keli budintys darželiai, šiemet praktiškai visos ikimokyklinės įstaigos dirbo įprastu ritmu, tik veikė ne visos, o dalis grupių. Todėl ir ruoštis naujiems mokslo metams teko kiek kitaip.
Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Zita Satkauskienė sako, kad darželių lankomumas pranoko visus lūkesčius – birželio mėnesį įstaigas lankė beveik 79 proc. mažųjų panevėžiečių, o liepą ir rugpjūtį buvo užpildyta daugiau kaip pusė vietų.
„Vis dėlto tėvai neatostogauja kaip pedagogai du mėnesius, o turi tik po mėnesį ar dvi savaites atostogų, tad lankomumas kai kur pranoko lūkesčius. Tačiau grupės nebuvo perpildytos – sąrašai sudaryti laikantys visų higienos normų. Planuojame, kad kitąmet visą vasarą dirbs visos ikimokyklinės įstaigos, nes šiemet dėl „Panevėžio energijos“ šilumos trasų rekonstrukcijos negalėjo vaikų priimti du darželiai, bet jų vaikus kartu su pedagogais priėmė kitos artimiausios įstaigos“, – pasakojo Z. Satkauskienė.
Anot specialistės, didelis tokio darbo privalumas tai, kad darželiai lengviau galėjo pasirengti naujiems mokslo metams. Visais metais prieš rugsėjį būdavo chaosas dėl grupių komplektavimo bei kitų parengiamųjų darbų, o šiemet to buvo išvengta.
Kai ikimokyklinio ugdymo įstaigos atviros, ir tėvams daug lengviau buvo išsirinkti darželį, į kurį leisti atžalą. Tiesa, pačiuose populiariausiuose darželiuose laisvos vietos naujiems mokslo metams buvo užpildytos dar vasaros pradžioje. Kai kurias jų norėjo lankyti po šimtą ir daugiau vaikų, tačiau priimti galima tik apie trisdešimt naujų mažųjų panevėžiečių. Tačiau ir dabar dar galima rasti laisvų vietų net keliuose darželiuose.
„Situacija nuolat kinta, antradienį dar buvo 105 laisvos vietos, o trečiadienį jau 74. Bet laisvų vietų dar yra net ir pačių mažiausių – 1–2 metų vaikučių grupėse“, – sakė Z. Satkauskienė.
Nenumatytos kliūtys
Didesnių sunkumų nekilo ir vykdant remonto darbus. Su įstaigų vadovais buvo sutarta, kad jeigu reikia atnaujinti patalpas ir grupes, darbai būtų vykdomi tik tame darželio korpuse, kur nėra vaikų, kad pašaliniai garsai ir kvapai netrukdytų vaikų ugdymui.
„Kadangi dirbo tik pusė grupių, remontą darželiai darė dalimis, kad vaikai nejaustų dažų ar kitų statybinių medžiagų kvapas. Remonto darbai vyko ir savaitgaliais“, – aiškino Z. Satkauskienė.
Tiesa, kai kurios ikimokyklinės įstaigos susidūrė su nenumatytomis kliūtimis. Šią vasarą „Panevėžio energija“ rekonstravo šilumos trasas lopšelių-darželių „Rūta“ bei „Pušynėlis“ teritorijose, tad įstaigos neturėjo karšto vandens ir negalėjo organizuoti veiklos. Abiejų įstaigų vaikai buvo perkelti į „Žibutės“ ir „Sigutės“ darželius. Buvo planuota, kad vaikai į savo darželius grįš rugpjūčio 28 d., tačiau jau dabar aišku, kad karšto vandens nebus iki pat rugsėjo pirmosios.
Po savo stogu „Rūtos“ bei „Pušynėlio“ auklėtinius priglaudusios įstaigos ilgiau nebegali priimti kitų vaikų, nes pačios nespės pasirengti naujiems mokslo metams. Tad be karšto vandens likusiems darželiams teks spręsti, kur kitą savaitę priimti vaikus. Buvo prašoma tėvelių, jeigu gali, nevesti vaikų į darželį.
„Rūtos“ lopšelio-darželio direktorės pavaduotoja Ina Povilaitienė teigė, kad per šią savaitę gal pavyks išspręsti susidariusią situaciją ir jų auklėtiniai tikrai neliks be darželio.
„Spręsime, ką daryti. Gal maistą teks vežioti, o gal vanduo atsiras kiek anksčiau, nei numatytas terminas. Vaikai, kuriems darželis reikalingas, tikrai neliks be vietos“, – patikino I. Povilaitienė.
