Gyventojams – pasiūlymas investuoti į gatves

Ar gyvenantieji prie Smėlynės gatvėje sutiktų savo lėšomis įrengti greičio ribojimo kalnelius, o, tarkime, Tulpių gatvėje įsikūrusieji iš savo kišenės nudažytų pėsčiųjų perėjas? Toks klausimas iškilo Gražinos gatvės 3-iojo daugiabučio namo gyventojams sulaukus Savivaldybės atsakymo dėl jų prašomo gatvėje įrengti kalnelio.

Dešimtmečius čia gyvenantys žmonės sako tik dabar iš valdininkų sužinoję, jog po jų langais nutiesta Gražinos gatvė, kuria važiuoja automobiliai, anot Savivaldybės, visai nėra gatvė, o tiesiog namo kiemas.

Tokios naujienos apstulbinti gyventojai nežada nuleisti rankų. Kartą už savo lėšas jau pastatę greitį ribojantį kelio ženklą, jie mano perpratę valdininkų požiūrį: taupant biudžeto pinigus gatvių tvarkymo naštą perkelti ant gyventojų pečių.

Visgi Savivaldybės specialistai tvirtina patys skersai išilgai išvažinėję ir išvaikščioję Tulpių ir Parko gatves jungiančią siaurą Gražinos gatvelę, bet nepamatę nė vieno dideliu greičiu lakstančio automobilio, todėl vairuotojų papildomai tramdyti iš miesto kišenės nenusiteikę.

Sankryžą aplenkia

Gražino gatvės 3-iojo namo bendrijos pirmininkės Emilijos Kvedarienės teigimu, per daug dešimtmečių susitaikę gyvenantys prie pat gatvės ir kentę po pat langais važiuojančių mašinų gausmą bei taršą, žmonės pratrūko, kai Savivaldybė Vasario 16-osios ir Tulpių gatvių sankryžoje įrengė modernų išmanųjį šviesoforą. Nors sankryža neseniai rekonstruota taip siekiant padidinti saugumą ir eismo srautų pralaidumą, joje vairuotojai, laukdami žalio signalo, įstringa kelioms minutėms.

Pasak E. Kvedarienės, kad nereikėtų gaišti, kai kurie gudruoliai kelią trumpinti ėmėsi apvažiuodami sankryžą per Gražinos gatvę.

„Nemuno gatvės 62-ojo, 64-ojo, Kaštonų gatvės 2-ojo daugiabučių gyventojai nebevažiuoja pro sankryžą. Kad greičiau būtų, visi suka į Gražinos gatvę. Jau ir iki tol mūsų gatvelė nebuvo tuščia, bet po sankryžos rekonstrukcijos eismas tikrai intensyvus. Kas važiuos aplinkui, kai galima tiesiai“, – tvirtino namo pirmininkė.

Anot E. Kvedarienės, tik laiko klausimas, kada Panevėžys išgirs apie avariją Gražinos gatvelėje. Jos manymu, čia gyvenančiuosius nuo nelaimės skiria plona linija, mat važiuojamojoje dalyje matomumas itin prastas dėl kelkraštyje išrikiuotų automobilių.

Pro duris išeiti pavojinga

Savo kiemo ir automobilių stovėjimo aikštelės neturinčio Gražinos gatvės 3-iojo namo gyventojai prieš kurį laiką patys išprašė Savivaldybės leidimo statyti automobilius ant šaligatvio.

„Iš didelės bėdos gyventojai sutarėme pusę šaligatvio užleisti mašinoms. Dar net su vaikiškais vežimėliais matavome, kad praeiti liktų vietos“, – pasakojo pirmininkė.

Dalį šaligatvio užėmus automobiliams, namo gyventojai pateko į savotiškus spąstus. Daugiabučio laiptinių duris nuo gatvės teskiria išrikiuoti automobiliai. Pamatyti, kas už jų gatvėje, sunkiai įmanoma ne tik vaikui, bet ir suaugusiam žmogui.

„Vaiką turbūt reiktų pririšti, kad jis vaikščiotų tik tuo siauru šaligatvio tarpeliu tarp namo ir automobilių. Jie nori lėkti į gatvę, o per išrikiuotas mašinas visiškai nematyti, kas už jų. Ir ar gali vairuotojas pastebėti vaiką už mašinų? Avarija gali ne iš blogos valios nutikti, bėdą visam gyvenimui galima užsitraukti“, – nuogąstauja E. Kvedarienė.

Pasiūlymas papiktino

Gražinos gatvėje stūksantis 60-ies butų namas kiemo, anot pirmininkės, niekada neturėjęs. Tokiu nebent galima vadinti pievelę kitapus daugiabučio. Išėjimas gi iš visų keturių laiptinių – tiesiai į gatvę.

Pasak pirmininkės, gyventojams, vieningai sutarusiems prašyti Savivaldybės įrengti greitį ribojantį kalnelį, net mintis nebūtų šovusi gatvės pavadinti kiemu.

Todėl gautas atsakymas žmones ir nustebino, ir papiktino.

Miesto infrastruktūros skyriui laikinai vadovaujančio Arvydo Šato pasirašytame rašte teigiama, esą jei gyventojai mano, kad greičio mažinimo kalneliai yra būtini, skyrius neprieštaraus jų įrengimui pačios bendrijos lėšomis. Gyventojams skyrius siūlo už savo pinigus parengti eismo organizavimo schemą, ją suderinti su Panevėžio kelių policijos tarnybos, taip pat Savivaldybės atsakingais specialistais, o šiems pritarus – iš savo kišenės įsirengti ir patį kalnelį. Tokį siūlymą Savivaldybės specialistas paaiškina tuo, jog nuo 2012-ųjų prašymai įrengti greičio mažinimo kalnelius daugiabučių namų kiemuose netenkinami. Pasak Savivaldybės, kiemai ir taip priskirti teritorijoms, kuriose galioja gyvenamosios zonos reikalavimai, o eismo sąlygos saugumo atžvilgiu panašios visų miesto daugiabučių kiemuose, bet kalneliai juose nerengiami. Be to, kiemuose stovintys automobiliai Savivaldybės vertinami irgi kaip apsunkinanti eismą ir greitį mažinanti priemonė.

Ženklas dėl vaizdo

Tokio atsakymo sulaukusi E. Kvedarienė rengiasi eiti į Savivaldybę išaiškinti už miesto infrastruktūrą atsakingiems specialistams šioje vietoje visą gyvenimą buvus gatvę.

„Sakyčiau, kad prašome namą pastatyti, o čia tik kalnelis, toks menkniekis. Gana jau, kad už savo lėšas kelio ženklą pastatėm, kodėl dar turime ir kalnelį įrengti, jei tai yra tokia pati gatvė kaip bet kuri kita mieste? Ar ir kitų namų, prie gatvių stovinčių, reikalaus už savo lėšas ženklus statyti ir kalnelius įrenginėti?“ – piktinosi namo pirmininkė.

Nors ties įvažiavimu į gatvelę stovi ženklas, ribojantis greitį iki 20 km per valandą, pasak E. Kvedarienės, retas kuris vairuotojas nepaspaudžia daugiau.

„Tas ženklas tik dėl vaizdo. Matytumėt, kaip čia motociklininkai laksto!“ – tikino panevėžietė.

Jos nuomone, nors Gražinos gatvė nėra ilga, joje verta įrengti net ne vieną kalnelį, mat čia ne vienas toks namas, kuriam kiemą atstoja gatvė.

Policijai nekliūna

Policijos pareigūnai pripažįsta, jog neprieštarautų kalnelių įrengimui, jei gyventojai laiko tokią priemonę reikalinga. Visgi policija kol kas nemato būtinybės pati kreiptis į Savivaldybę dėl Gražinos g. bėdų.

„Policija greičio ribojimo priemonių įrengimą inicijuoja avaringose vietose, kaip kad Smėlynės gatvėje prašėme paaukštinti perėją priešais A. Jakšto gatvę, nes ten ne kartą pėstieji nutrenkti. Bet jei eismo įvykių nėra, o tik kažkas mano, kad jie gali nutikti, mes iniciatyvos nerodome“, – teigė Panevėžio kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas.

Gražinos g. juodajame Kelių policijos sąraše nėra. Vis dėlto, pasak V. Mačėno, gyventojų prašymui pareigūnai neprieštarautų.

„Nematau priežasčių, dėl ko galėtume prieštarauti. Kalnelis būtų efektyvus, kad vairuotojai nevažinėtų didesniu nei dvidešimties kilometrų greičiu“, – mano viršininkas.

Apsidraudė nuo skundų dėl triukšmo

Miesto infrastruktūros skyriaus laikinasis vadovas A. Šatas teigia ne pats sumanęs siūlyti gyventojams greičio ribojimo kalnelį įsirengti už savo pinigus. Anot jo, darbo grupė, veikianti prie Eismo saugumo komisijos, nuvažiavo apžiūrėti Gražinos gatvės. Specialistams nepasirodė joje taip pavojinga, kad iš miesto kišenės būtų verta įrengti kalnelį, nors tas kainuotų ir nedidelius pinigus – maždaug kelis šimtus eurų.

„Ir policijos atstovas patvirtino, kad visgi tai nėra ta gatvė, kurioje reikėtų Savivaldybės lėšomis įrengti greitį mažinančias priemones“, – aiškino A. Šatas.

Savivaldybė, anot jo, per metus sulaukia iki 10-ies prašymų įrengti tokius kalnelius. Visgi, specialisto teigimu, Savivaldybė pasimokė, kad tokia iniciatyva ne visada patiems gyventojams išeina į gera.

„Ne vieną atvejį turėjome, kai sutvarkę įvažą į daugiabučių kiemus sulaukiame prašymų įrengti kalnelį, nes nelikus duobių vairuotojai lakstyti pradėjo. Bet kalneliai vėl sukelia papildomų problemų. Arti gyvenantys skundžiasi dėl atsiradusio triukšmo, mat per kalnelius važiuojant mašinos barška“, – dviprasmišką situaciją mato A. Šatas.