Slaugyti prie lovos prikaustytus ligonius – vienas sunkiausių ir daugiausia fizinių bei emocinių jėgų reikalaujančių darbų. Jau kuris laikas tokiems ligoniams nėra teikiamos odontologų ir medikų konsultantų paslaugos į namus, tad artimiesiems tikras iššūkis nevaikštantį žmogų nuvežti į gydymo įstaigą.
Senyvo amžiaus mamą slauganti panevėžietė sako, kad dar prieš keletą metų buvo galima į namus išsikviesti odontologą ar gydytoją konsultantą, bet visai neseniai norėjusi pasinaudoti šia paslauga sužinojo, kad ji nebėra teikiama. Tad nevaikštančiam žmogui susigydyti dantis praktiškai neįmanoma.
„Nors mama ir sena, bet jai, kaip ir visiems kitiems, reikia kramtyti maistą. Anksčiau odontologai atvykdavo į namus – padarydavo reikalingas formas plokštelei, pagamindavo ir vėliau įdėdavo. Buvo labai patogu, o dabar sužinojau, kad į gydymo įstaigą ligonį būtina vežti patiems. Tai absurdas. Neįgaliems žmonėms ne gerinamos, o sunkinamos sąlygos gauti pagalbą. Sveikatos paslaugas reikia priartinti prie ligonių, tačiau daroma priešingai“, – piktinosi moteris.
Negalinčiam vaikščioti ligoniui kiekvienas išvažiavimas iš namų – didelė kančia. „Sekundės“ pašnekovės motina sveria daugiau kaip šimtą kilogramų, tad reikalinga aplinkinių pagalba, kad padėtų ligonę nugabenti iki automobilio. Vieno vizito dažniausiai nepakanka, ypač kai reikia protezuoti dantis, tad ji tiesiog priversta kankinti savo mamą.
„Kiekvienas išėjimas iš namų ligoniui yra stresas, juk jį reikia gerokai sulenkti, kad būtų galima įsodinti į automobilį. Be to, kai žmogus gyvena tik namų sąlygomis, išėjimas į lauką paprastai baigiasi peršalimo ligomis ar net plaučių uždegimu. Jau nekalbu apie tai, kad daugelyje mūsų miesto gydymo įstaigų nėra liftų ar keltuvų patekti į gydytojo kabinetą, esantį ne pirmame aukšte. Juk net vienas laiptelis neįgaliajam didžiulė problema“, – kalbėjo moteris.
Sudaromos išskirtinės sąlygos
Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos pavaduotoja odontologijai Santa Miežinienė „Sekundei“ patvirtino, kad jau kuris laikas odontologai paslaugų nebeteikia klientų namuose. Tokiai veiklai teikti reikalingas higienos pasas, tačiau butas ar kita gyvenamoji patalpa neturi galimybės jo gauti.
„Suprantu, kad sunkiems ligoniams tokia paslauga buvo patogi, tačiau jau ne pirmi metai ji nebeteikiama. Kiek žinau, buvo projektas, kad odontologijos paslaugas galėtų teikti mobiliosios integralios pagalbos specialistų grupės, bet kol kas tai nėra įgyvendinama“, – „Sekundei“ aiškino S. Miežinienė.
Tad ligonio artimieji patys turi jį atvežti į gydymo įstaigą. Nors dalis gydytojų kabinetų įkurta antrame ir trečiame aukšte, kur nėra lifto, tai – ne kliūtis. Registruojantis tereikia pasakyti, kad žmogus nevaikšto, ir odontologų vizitas bus paskirtas pirmame aukšte esančiame kabinete. Šis kabinetas įrengtas taip, kad net ir ratukuose sėdintis žmogus galėtų patogiai ir be kliūčių pasiekti medikus.
„Įvažiuoti į mūsų įstaigą yra padaryta pakyla, o pirmame aukšte įrengto kabineto durys praplatintos taip, kad lengvai būtų galima įvažiuoti neįgaliojo vežimėliui. Šiame kabinete galima teikti visas odontologijos paslaugas, nes pas tokį pacientą patys gydytojai ateina. Tad problemų tikrai neturėtų kilti“, – tvirtino S. Miežinienė.
Panevėžio rajono poliklinikoje protezavimo kabinetai taip pat neįgaliesiems nepasiekiami, tačiau ir čia sudarytos sąlygos šias paslaugas gauti kitame kabinete.
Kaip teigė poliklinikos direktoriaus pavaduotoja antrinei asmens sveikatos priežiūrai Lilija Kurpienė, ligonių, kurie sėdi neįgaliojo vežimėliuose, nėra daug, todėl jiems daromos tam tikros išimtys. Tereikia paskambinti gydančiai gydytojai ir su ja susitarti dėl kiek kitokių gydymo sąlygų.
„Pagrindiniame pastate jau įrengtas liftas ir juo galima pasiekti antrame aukšte esančius odontologijos kabinetus, kuriuose, esant tokiai situacijai, galima teikti ir protezavimo paslaugas. Tad problemos tikrai nėra, tokiais atvejais svarbiausia – kalbėtis“, – sakė L. Kurpienė.
Asmeninio vairuotojo paslaugos
Sunkius ligonius slaugantys panevėžiečiai, neturintys savo transporto nuvežti neįgalius artimuosius į gydymo įstaigą, visada gali kreiptis į Panevėžio socialinių paslaugų centrą ir užsisakyti transportavimo paslaugą.
Pasak šio centro socialinės darbuotojos Vilmos Čepaitytės, žmonės, kurie dėl savo negalios, ligos ar senatvės turi judėjimo sunkumų ir negali naudotis viešuoju ar savo transportu, gali išsikviesti įstaigos vairuotoją su mikroautobusu, pritaikytu neįgaliesiems vežti.
Per mėnesį tokia paslauga pasinaudoja po 30–40 panevėžiečių, o kai kurie jų ir ne po vieną kartą. Tiesa, pavėžėti į gydymo įstaigą galima tik tada, jeigu žmogus geba sėdėti. Jeigu jis visiškai prikaustytas prie lovos, vežimo paslauga neteikiama. Tada belieka kreiptis į Greitosios medicinos pagalbos stotį, kur galima užsisakyti transportavimo paslaugą. Tiesa, čia jos gerokai brangesnės.
„Mes transportuoti žmogų galime tik tuomet, kai jis sėdi neįgaliojo vežimėlyje ar bent kiek juda pats. Tereikia paskambinti ir susiderinti laiką. Tiesa, patys artimieji turi pasirūpinti, kaip ligonį atnešti iki automobilio. Vairuotojas tik nuveža iki pat gydymo įstaigos durų ir sutartu laiku parveža“, – pasakojo socialinė darbuotoja.
Dažniausiai yra prašoma nuvežti iki gydymo įstaigos ar sanatorijos. Paslaugos teikiamos ne tik miesto teritorijoje, bet ir už jos. Jeigu reikia vykti už miesto arba norima daugkartinių paslaugų, pavyzdžiui, per savaitę kelis kartus nuvežti į ligoninę dializės ar kitoms nuolatinėms procedūroms, būtina parašyti prašymą.
„Mūsų paslauga mokama, bet kaina tikrai nėra didelė. Jeigu vykstama miesto teritorijoje, pavėžėjimas į vieną pusę kainuoja 52 centus – tiek, kiek viešojo transporto bilietas. O užmiestyje kaina skaičiuojama pagal Panevėžio autobusų parko priemiestinių autobusų bilietų kainas. Pavyzdžiui, jeigu reikia žmogų nuvežti į Kauno klinikas, į vieną pusę jam kainuos 8,10, o į abi – 16,20 euro. Tiek pat kainuotų ir lydinčiam asmeniui, jeigu jis vyktų kartu“, –aiškino V. Čepaitytė.
