Skaitykime ir patirkime pasididžiavimą. Šiaurės Rytų Aukštaitijoje, valdiškai – Panevėžio regione, o taikliausiai – Panevėžio krašte – dera kūrėjai. Ir dar kaip!
Rūta Staškevičiūtė (11 kl.)
„… augau ir gyvenu mažame kaime Paįstriečiuose, vienkiemyje, apsupta dirbamų laukų ir lygumų. Mano vaikystėje technologijos neužėmė daug vietos, tad veiklos visada tekdavo prasimanyti pačiai – polinkis kurti augo nuo pat mažų dienų. Labiausiai už viską mėgstu pavasarį, kai gamta atgyja ir pražysta gėlės. Pražystu ir aš. Deja, tokiu atveju visi mokslai išgaruoja iš galvos, tesinori tik bėgti laukais basom kojom… Mėgstu gėlės, saulę, miškus, jūrą ir sutekančias į ją upes, gamtoje randu ramybę. Mėgstu svarainių arbatą, o vakarais lipu ant stogo stebėti saulėlydžio. Rašau todėl, kad kūryba kyla iš manęs, o kai jau taip yra, tai nieko nebegali padaryti, tik rašyti. Rašydama jaučiuosi, jog gyvenu.“
MINTYS PABĖGO
reikia turėt po ranka
juodą knygutę
lapais baltais
tamsų pieštuką
gerą trintuką
nes taip neretai atsitinka
sugalvoji
iškart pamiršti
mintys
vis bėga ir bėga
sulaikyt negali
kaip lietus
iš manęs jos krapnoja
nuo žemės garuoja
vėl atgal į mane
KINTAMIEJI
45 minutės
ir 172 kilometrai
milimetras sekundės
tavo akių manam ekrane
10 eilėraščių apie tave
per dieną
begaliniam minčių fontane
nuskęsčiau tavo akyse
nuskaičiau aš masyvą
ir kintamąjį
bet tas kintamasis
nekinta
#include <ctime>
***
pamečiau protą
šoku beprotišką
gyvenimo šokį
kaulai į prasmę
prasmė pelenais
be proto
ir be prasmės
nepratus
suprasti
bepročių
prasmės
***
šiandien nusipirkau
kelis šimtus puslapių parulskio poezijos
akcija buvo
šiandien kalbu kaip poezija
ji raudonais pirštais paliesta
šiandien važiavau dviračiu prie upės
ten pat, kur vienąkart buvau su tavim
buvo du šešioliktų liepa
turbūt
neatsimenu nieko, tik tave
o šiandien buvo šalta
nors švietė saulė
