Dėl atliekų valdžią remia prie sienos

Bendrabučio principu apskaičiuotu komunalinių atliekų išvežimo mokesčiu nepatenkinti panevėžiečiai spaudžia Savivaldybę jį peržiūrėti. Šiaurinės miesto dalies individualių namų gyventojai, pareikalavę iš miesto valdžios susitikti, piktinosi mokantys ne už realiai išvežamą, bet iš lubų prirašytą šiukšlių kiekį.

Miesto valdžia tikina, jog mokestis bus peržiūrėtas ir gali keistis nuo kitų metų sausio. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad rūšiuojantiems ir mažai atliekų sukaupiantiems gyventojams palengvės finansinė našta. Savivaldybės vadovai prasitaria, jog, įvertinus per praėjusius metus iš miesto išvežtų atliekų kiekius, mokestis už jų tvarkymą gyventojams gali nebūtinai pigti.

Sumoka už išvykusius vaikus

„Mokame ne už išvežamas šiukšles, bet už orą“, – Savivaldybėje vykusiame šiaurinės Panevėžio dalies gyventojų susitikime su miesto valdžia piktinosi Rožyno seniūnaitė Roma Šerplienė.

Anot jos, mokestis už atliekų išvežimą – viena opiausių ir daugiausia aistrų keliančių problemų šiame individualių namų mikrorajone. Seniūnaitė sako sulaukianti daugybės pasipiktinusių gyventojų skundų, jog Savivaldybės įmonei „Panevėžio specialus autotransportas“ gerokai permokantys už mišrių buitinių atliekų išvežimą.

„Daugelio vaikai deklaravę gyvenamąją vietą čia, Panevėžyje, Rožyne, nors seniai gyvena Danijoje, Anglijoje. Gyvena viena močiutė, o sumoka kaip už keturių asmenų šeimą“, – neteisybę mato R. Šerplienė.

Seniūnaitė pripažįsta ir pati mokanti už kartu negyvenančius, bet jos namuose gyvenamąją vietą deklaravusius šeimos narius. R. Šerplienei, pagal nustatytą normą, privaloma per mėnesį ištuštinti 240 litrų mišrių buitinių atliekų konteinerį. Seniūnaitė sako, jog dar nėra buvę, kad per mėnesį jį prikauptų pilną.

„Tokiam konteineriui pripildyti man reikėtų vos ne pusmečio“, – tikina ji.

Solidarumas piktina

Nepaisant, kad kartą per mėnesį atvažiuojantys šiukšliavežiai konteinerį išverčia pustuštį, seniūnaitė komunalininkams kloja kaip už pilną. Jos teigimu, šitaip už paslaugą, kurios nereikia, moka daugelis individualių namų gyventojų.

„Rožynas yra specifinis mikrorajonas. Čia tiesiog neįmanoma daug prisišiukšlinti. Gyventojai sąmoningi, popierių, plastiką, stiklą rūšiuoja, o žaliąsias atliekas kompostuoja. Kaip vienam gyvenančiam žmogui prikaupti už tris, keturis asmenis?“ – esama tvarka piktinasi R. Šerplienė.

Miesto vadovų bandymas gyventojams paaiškinti, jog jie sumoka ne tik už save, bet ir vadinamąjį solidarumo mokestį – tuos, kurie, užuot rūšiavę, šiukšlių krūvas išverčia mieste nelegaliose vietose, sukėlė pasipiktinimo bangą. R. Šerplienė įsitikinusi, jog toks vadinamasis solidarumas ne skatina visuomenę rūšiuoti atliekas, o atvirkščiai.

„Jei sąmoningas kaimynas sumoka už nesitvarkantį, tam labai patogu ir toliau atliekas vežti ir pilti bet kur“, – mano seniūnaitė.

Už dyką neatiduotų nė popiergalio

Mokanti už išvežamą pustuštį konteinerį guodėsi ir Rožyno gyventoja Vitalija Lukošienė. Vienai gyvenančiai moteriai nustatyta komunalinių atliekų norma – aštuoni 120-ies litrų konteineriai per metus. Moteris tvirtina, jog atvažiavę šiukšliavežiai dar nė karto jo nerado pilno. V. Lukošienė skaičiuoja, jog mišrių atliekų tiek prikauptų per tris mėnesius.

„Prikraunu geriausiu atveju trečdalį. Kodėl turiu mokėti pinigus už pustuštį konteinerį? Ar kada anksčiau esame mokėję po 20–30 litų už šiukšlių išvežimą? O dabar klojam po 7–10 eurų ir nieko. Atliekų išvežimas Panevėžyje – nepamatuota prabanga“, – įvertino V. Lukošienė.

Valdžią spaudžiantys perskaičiuoti atliekų tvarkymo įkainius gyventojai reikalauja Savivaldybės atsakyti, kiek surenkama pajamų iš panevėžiečių išrūšiuotų atliekų. Miesto vadovams susitikime prasitarus, kad iš surinkto plastiko, stiklo ar popieriaus į biudžetą nenubyra nė euro, tokie teiginiai žmonių neįtikino.

„Jei mano dvaras būtų, dykai nė popiergalio neatiduočiau. Kažkas juk gauna pajamų už gyventojų išmestą makulatūrą. Kodėl reikia veltui atiduoti išrūšiuotas atliekas?“ – stebėjosi V. Lukošienė.

Individualių namų gyventojai susitikime bandė miesto vadovus įtikinti iš esmės keisti mokesčio skaičiavimo metodiką: nustatyti ne solidariai apskaičiuotą komunalinių atliekų normą, o apmokestinti asmens realiai sukauptą šiukšlių kiekį. Tam, anot susirinkusiųjų, didelio mokslo ir išminties nereikia.

„Nieko nėra paprasčiau, kaip paimamą konteinerį pasverti ir nuskenuoti jo brūkšninį kodą“, – išeitį mato R. Šerplienė.

Atpigins tik sąmoningumas

Visgi po susitikimo su vietos valdžia iš Savivaldybės skirstęsi gyventojai neslėpė abejonių, jog jų išsakyti argumentai pakeis situaciją. Kad mokestis už atliekų tvarkymą panevėžiečiams galėtų mažėti, daug vilčių nesuteikia ir patys miesto vadovai.

„Nėra tokių galimybių, kokių norėtų gyventojai. Įstatyme nustatyta dvinarė mokesčio sistema ir jos privalome laikytis“, – „Sekundei“ teigė Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.

Anot jo, Savivaldybė nesuinteresuota apkrauti gyventojų mokesčiais, tačiau, anot direktoriaus, kitos išeities, kaip tik panevėžiečiams solidariai sumokėti už visą iš miesto išvežamą mišrių buitinių atliekų kiekį, direktorius nemato.

„Kad pigtų atliekų tvarkymas, turi keistis žmonių sąmonė. Kuo daugiau bus rūšiuojančiųjų atliekas, tuo jų mažiau pateks į sąvartyną ir įvežimo į jį kaina bus mažesnė. Turime mokytis, keisti įpročius, stebėti kaimynus. Kai mato ne vietoje atliekas verčiantį žmogų, turėtų ne pravažiuoti, o Savivaldybę informuoti, pranešti tokių pažeidėjų automobilio valstybinius numerius“, – ragina R. Pauža.

Anot jo, komunalininkams sumokama už visą sutvarkytą atliekų kiekį, taip pat ir šiukšles, o ne tik sukauptas gyventojai individualiai.

„Jei neimsime solidarumo mokesčio iš gyventojų, turėsime už nelegaliai atsikratytų atliekų sutvarkymą mokėti iš Savivaldybės biudžeto, o tai lygiai tas pats. Gyventojai negautų kitokių iš biudžeto finansuojamų paslaugų, nes tie pinigai būtų išleisti šiukšlėms tvarkyti“, – aiškino R. Pauža.

Iš gyventojų išrūšiuotų atliekų – stiklo, plastiko, popieriaus, miesto biudžetas pajamų negauna. Pasak direktoriaus, savivaldybės šiame procese net nedalyvauja – gyventojai už tų pakuočių šalinimą sumoka pirkdami prekes.

Normos perskaičiuojamos

Individualiuose namuose gyvenantiems panevėžiečiams šiuo metu nustatyta apmokestintų privalomų mišrių atliekų norma siekia 1,33 kubinio metro per metus vienam asmeniui. Už tokį kiekį šiukšlių žmogus privalo sumokėti Savivaldybės įmonei „Panevėžio specialus autotransportas“, nepriklausomai, ar atliekų išvežė daugiau, ar mažiau. Daugiabučių namų gyventojams privaloma prišiukšlinti norma dabar siekia 2 kub. m per metus.

Pasak R. Paužos, jau greitai bus žinoma, kiek panevėžiečiams teks mokėti kitąmet. Mokestis už atliekų tvarkymą 2018-iesiems metams bus apskaičiuotas pagal 2016-aisiais į regioninį sąvartyną Dvarininkų kaime iš Panevėžio išvežtų mišrių buitinių atliekų kiekį.

Savivaldybės užsakymu tokių vidutinių normų skaičiavimus pagal įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ pateiktus pernykščius duomenis atlieka įmonė „Jostra“.

Atliekų kalnai aptirpo

Pernai į sąvartyną „Panevėžio specialus autotransportas“ išvežė 18 500 tonų mišrių buitinių atliekų, surinktų iš gyventojų. Įmonės duomenimis, per pastaruosius keletą metų panevėžiečių išmetamų šiukšlių kalnai gerokai sumažėjo: 2011-aisiais Aukštaitijos sostinės gyventojai per metus buvo sukaupę 23 500 tonų atliekų.

Sumenkusius jų kiekius „Panevėžio specialus autotransportas“ aiškina išaugusiu sąmoningumu: 2014-aisiais individualus sektorius išrūšiuodavo 26 tonas per metus, o pernai – 565 tonas. Kolektyviniuose konteineriuose išrūšiuotų atliekų kiekis jau keletą metų išlieka stabilus – apie 1500 tonų. Į sąvartyną patenkantys šiukšlių kalnai gerokai aptirpo ir dėl per pastaruosius penketą metų gerokai susitraukusio miesto. Per tą laiką Panevėžyje gyventojų sumažėjo nuo 100 027 iki 93 598.

Visgi R. Pauža pripažįsta negalintis patvirtinti, kad perskaičiavus mokestį už atliekų tvarkymą panevėžiečiams jis nuo 2018-ųjų mažės.

„Visi tikisi, kad mažės, bet jis gali ir didėti. Mokestis priklausys nuo atliekų kiekio, nes už jų sutvarkymą reikia sumokėti“, – teigė direktorius.