Panevėžiečiai galėjo išsamiau susipažinti su pasieniečių darbu, technika, ginklais – pirmą kartą Aukštaitijos sostinėje švęsta Pasieniečių diena.
Po šv. Mišių Kristaus Karaliaus katedroje iškilmingas paradas nužygiavo į Laisvės aikštę.
Per ceremoniją tylos minute pagerbti žuvę pasieniečiai, atminimo salvė nuaidėjo ir visiems paaukojusiesiems gyvybę už Lietuvos laisvę. Tarnyboje pasižymėjusiems pareigūnams įteiktos padėkos, garbės ženklai, vardinės dovanos. Pasieniečiams linkėta geros tarnybos, mažiau pažeidėjų.
Laisvės aikštėje skambėjo ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos himnas – Liudviko van Bethoveno „Devintosios simfonijos“ finalas.
Trečius metus Valstybės sienos apsaugos tarnybai vadovaujantis Renatas Požėla tvirtino, kad labai tuo didžiuojasi. Jo įsitikinimu, tai organizacija, žvelgianti į rytdieną, bet nepamirštanti ir praeities. Vadas priminė, kad pasieniečiai visais laikais buvo visuomenės dalis, besidalinusi skaudžiomis tragedijomis.
R. Požėla sako, kad šventiniai džiaugsmai neužgožia rūpesčių. Vienas didžiausių iššūkių – darbuotojų motyvacijos didinimas – finansinis ir geresnių darbo sąlygų sukūrimas, technikos įsigijimas.
Kitos problemos – sienos kontrolė, kontrolės sistemų įrengimas ir pan. Lietuvos valstybės sienos ilgis – 1763 km. Pasieniečiai saugo apie dešimtadalį Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos sienos – 1070 km. Prieš keletą metų daugiausia bėdų kildavo pasienyje su Rusija, o dabar – su Baltarusija.
Pasirinko Panevėžį
R. Požėlos teigimu, Panevėžys yra tas miestas, kuriame apie Valstybės sienos apsaugos tarnybą mažai žinoma.
„Norime populiarinti pasieniečių profesiją ir užimti naujus Lietuvos valstybės plotus žinomumo prasme. Tai sakau šiek tiek su šypsena. Mes nuosekliai bandome aplankyti visus Lietuvos regionus ir nebūtinai tai turi būti pasienio regionai. Pernai buvo Šiauliai, šiemet – Panevėžys, kitais metais dar kitur vyksime. Mes norime, kad mus pažintų ir žinotų, kas mes tokie, kad bent skirtų nuo muitinės“, – „Sekundei“ tvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas.
Jo teigimu, Panevėžys nėra pasienyje, tačiau tarnyba turi tam tikras funkcijas, kurios vykdomos visoje šalyje – kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo, migracijos procesų kontrolės. VSAT įvairiose rinktinėse dirba ir panevėžiečiai.
Spręs problemas
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, sveikindamas pasieniečius profesinės šventės proga, sakė labai vertinantis atsakingą jų darbą. Juk tenka dirbti sunkiomis sąlygomis, kartais 30–40 kilometrų aplinkui nėra žmonių.
Pasak ministro, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dabar iššūkis yra tinkamas finansavimas.
„Policijos pareigūnams atlyginimai šiek tiek pakelti, o valstybės sienos pareigūnai tokio atlygio negauna ir dėl to migruoja iš vienos tarnybos į kitą. Pasieniečiams trūksta papildomos piniginės motyvacijos. Reikia spręsti šį klausimą – visi dirbame tą patį darbą: vieni kovoja su nusikalstamumu ir saugo viešąją tvarką, kiti saugo sieną ir mūsų laisvę. Tai tikrai rimtas iššūkis“, – „Sekundei“ teigė E.Misiūnas.
Ministerija yra parengusi statutą, kuriame numatomos teisinės sąlygos didinti pareigūnų darbo užmokestį. Ministras tikisi, kad jam pritars ir Seimas, ir Vyriausybė, ir prezidentė.
„Visada reikia kelti tarnybos prestižą, rodyti gerus pavyzdžius, ieškoti motyvuotų žmonių, kurie dirbtų tarnyboje ir ateitų tarnauti Lietuvai. Turime kiekvienos dienos ir globalesnius iššūkius“, – pabrėžė E.Misiūnas.
Šventėje panevėžiečiams koncertavo VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras. Vėliau buvo demonstruojama parodomoji kinologų su tarnybiniais šunimis programa. Daugiausia tarnyboje naudojami vokiečių ir belgų aviganiai, tačiau šiemet įsigyta ir olandų aviganių.
Kinologai demonstravo šunų sugebėjimus, aiškino, kaip jie elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje.
Ignalinos rinktinės Specialiosios paskirties užkardos pareigūnai parodė kovinių imtynių ir savigynos veiksmus. Laisvės aikštėje veikė pasieniečių technikos ir ginkluotės ekspozicija. Šventės dalyviai vaišinti pasieniečių koše.
Panevėžiečiai džiaugėsi įdomiais pasieniečių pasirodymais.
„ Jų darbas atsakingas. Įdomu buvo apžiūrėti techniką – ką turi, bet labai nenustebino“, – sakė į šventę užsukęs ponas Stasys.
„Staigmena, kad Panevėžį pasirinko. Maniau, kad bus kažkas iš Panevėžio ar apskrities, pasirodo, iš visos Lietuvos suvažiavę. Tai buvo didelė staigmena“, – sakė nekantriai laukusi kinologų pasirodymo Regina.
Faktai
Oficiali Pasieniečių diena – birželio 29-oji – pradėta švęsti dar 1922 metais.
Tų metų sausį tuometis krašto apsaugos ministras Petras Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriuo įteisino profesinę pasieniečių dieną – birželio 29-ają – kaip Pasienio pulko šventę.
1939 metai buvo paskutiniai, kai ji minėta prieš okupaciją. Šventės tradicijos atkurtos tik po šešių dešimtmečių – 1999 metais. Kasmet šios šventės pagrindiniai renginiai vyksta vis kitame Lietuvos mieste.
