Panevėžio dailės galerijoje atidaryta dailininkų dinastijos atstovo Arvydo Martinaičio paroda „Raudonkepuraitė-is ir co“. Parodoje pateikiami ir retrospektyviniai, ir patys naujausi – aštuntajai tarptautinei šiuolaikinio meno mugei „ArtVilnius’17“ sukurti darbai.
Visi jie drąsūs ir ironiški, kaip sako autorius, atspindintys jo paties neramų būdą ir nuolatinius ieškojimus. Paveiksluose atsikartoja ir menininko vizitine kortele tapęs ryškus koloritas, ekspresyvumas.
Per parodos atidarymą A. Martinaitis uždavė retorinį klausimą galerijoje susirinkusiems panevėžiečiams: „Gal ši Raudonkepuraitė laukė manęs?“ Į klausimą pats ir atsakė: „Šiuo metu esu kelyje. Mėgstu keistis, laikausi motyvo nesustoti iki mirties. Ko gero, tai atspindi mano neramų charakterį.“
Raudonkepuraitė, vilkai, ožiukai ir kiti personažai XXI amžiuje yra pasikeitę, atspindintys šiandienos aktualijas. Dailininkas teigia stebintis aplinką, kuri vėliau savaime atsiskleidžia ir jo darbuose.
A. Martinaičiui svarbu eksperimentuoti, nuo realybės pereiti prie abstrakcijos, o iš abstrakcijos vėl sugrįžti prie objekto – tam tikro mitinio personažo.
Natūrali būsena
Parodų kuratorius Sigitas Laurinavičius pristatydamas kolegos darbus teigė, jog juose nieko nėra sugalvota – viskas natūrali būsena: ir Raudonkepuraitė, ir nepaliestoje drobėje atsidūrę vilkai, ir skirtinguose ciklo paveiksluose atsikartojančios personažų kūno dalys.
„Arvydas Martinaitis netapo tradiciškai stovėdamas prie drobės, jis gyvena paveiksle – džiazuoja, išlaiko, atrodytų, neįmanomą subtilumų ir kontrastų dermę ir taip vienu metu lieka toks paprastas ir nepaprastas“, – kalbėjo S. Laurinavičius.
A. Martinaitis sako, jog ši paroda tik pradžia. Jį suradusi Raudonkepuraitė pasirengusi keliauti toliau – pristatytas darbų ciklas bus tęsiamas, paveikslų daugės, jie bus eksponuojami kituose Lietuvos miestuose. Parodos organizatoriai pasidžiaugė, jog „Raudonkepuraitė-is ir co“ debiutavo būtent Panevėžyje.
Dirba su studentais
Kalbėdamas apie šiandieninę kūrėjų situaciją Lietuvoje, A. Martinaitis pabrėžė, jog reikėtų stiprinti pasididžiavimą šalyje likusiais ir čia kuriančiais menininkais.
„Šiandien Lietuvoje labiausiai vertinami tie, kurie gyvena saugiai ir patogiai užsienyje. Tuo metu tie, kurie dirba ir kuria Lietuvoje, nėra tinkamai įvertinti. Tai, kad vis dar nesugebėjome atidaryti muziejaus XX amžiaus modernistui Antanui Gudaičiui, vertinu kaip didelį praradimą. Juk tik mes patys galime išmokti džiaugtis ir didžiuotis tuo, ką turime čia, Lietuvoje, ir taip kelti valstybę pasauliniame kontekste“, – pabrėžė menininkas.
Be kūrybinės veiklos, nuo 2000-ųjų dailininkas dirba su studentais – dėsto Kauno kolegijoje. Menininkas taip pat rūpinasi ir Martinaičių šeimos fondo veikla, kurios artimiausias projektas – išleisti menininko tėvo, žymaus XX amžiaus tapytojo, Antano Martinaičio poezijos knygelę.
Galerijos direktorius Egidijus Žukauskas sveikindamas autorių teigė, jog kaip menininkas A. Martinaitis dar jaunas – jo stiprybė tik prasideda. „Šis žmogus šalia savo kūrybinės veiklos randa laiko ir „dūšios“ ne tik savo pašaukimui, bet ir akademiniam gyvenimui. Jis atiduoda duoklę studentams, įvairiems būreliams. Tai – visapusiškas žmogus.“
Apsilankyti parodoje „Raudonkepuraitė-is ir co“ panevėžiečiai galės iki liepos 16-os dienos.
