Vladas Braziūnas, Henrikas Čigriejus, Eugenijus Matuzevičius, Elvyra Pažemeckaitė – tai vis Pasvalyje ar aplink jį gimę poetai. Toks sakinys pirmasis atėjo į galvą, sudėliojus birželio mėnesio priedą „Nevėžis“, kuriame antrąkart svečiuojasi Pasvalio P. Vileišio gimnazijos jaunieji kūrėjai, globojami mokytojos Reginos Grubinskienės.
Rūta Staškevičiūtė (11 kl.)
„… augau ir gyvenu mažame kaime Paįstriečiuose, vienkiemyje, apsupta dirbamų laukų ir lygumų. Mano vaikystėje technologijos neužėmė daug vietos, tad veiklos visada tekdavo prasimanyti pačiai – polinkis kurti augo nuo pat mažų dienų. Labiausiai už viską mėgstu pavasarį, kai gamta atgyja ir pražysta gėlės. Pražystu ir aš. Deja, tokiu atveju visi mokslai išgaruoja iš galvos, tesinori tik bėgti laukais basom kojom… Mėgstu gėlės, saulę, miškus, jūrą ir sutekančias į ją upes, gamtoje randu ramybę. Mėgstu svarainių arbatą, o vakarais lipu ant stogo stebėti saulėlydžio. Rašau todėl, kad kūryba kyla iš manęs, o kai jau taip yra, tai nieko nebegali padaryti, tik rašyti. Rašydama jaučiuosi, jog gyvenu.“
Sapnuos man žydi gėlės
mano siela visada įsimylėjusi. įsimylėjusi žmogų. ar žmones. kartais ji įsimylėjusi patį gyvenimą. o kartais ji įsimyli jausmus. meilę. liūdesį. ir tą niekad nesibaigiančią melancholiją. mano siela įsimylėjusi gamtą. kalveles su atsiveriančiais kvapą gniaužiančiais kraštovaizdžiais, begalines pievas, mišką žiemos metu, mišką, kurį matai dieną ir naktį. šaltą ir plačią šventą upę šiltą rugsėjo savaitgalį. takelius ir takus, kuriais vaikštai basomis ir su žydinčia širdimi. mano siela įsimylėjusi pavasarį, kada pražydusios gėlės teikia tiek daug džiaugsmo… ji beprotiškai įsimylėjusi saulėlydžius ir saldžią mėtų arbatą. muziką, ypač – gyvą, o dar labiau koncertus, kada groji ir dainuoji tik sau. mano siela visada įsimylėjusi… ir kaip tada man rasti sielos draugą? jei mano siela tokia įsimylėjusi visą pasaulį…
į tavo juoką įsipina saulės spinduliai. tavo balsas švelnus kaip pienės pūkas, saldus kaip medus, bet turi primaišytų smėlio grūdelių… jis gražiausias, kai tu kalbi su manimi arba dainuoji. kai aš galvoju apie tavo šypseną, aš nejučia pradedu šypsotis pati. tavo akyse aš galėčiau paskęst, jose matau džiaugsmo dangų ir liūdesio jūrą. su tavimi aš nebijau būti savimi, o kartais rodos, kad be tavęs aš negaliu būt aš… kai tu mane apkabini, jaučiuosi taip pakiliai, lyg būčiau ant kalno viršūnės ir žvelgčiau į tolius. su tavimi nesaldinta arbata skani, o saulėlydžiai reiškia nakties pradžią.
ir kas tai per jausmas, kai pamatau, kad apkabini ne mane. laikai ją už rankos, šoki su ja. dainuoji jai. kalbi su ja. kas tai? mažom replytėm kažkas suspaudžia širdį. ir aš noriu tada mylėt tą begalinį liūdesio jausmą, paskęst toj jūroj, kuri spindi jau mano akyse, lėkt į miškus ir laukus, nes širdis nerimsta ir rėkia, nors mano balsas tyli. spjaut ant mokslų ir bent akimirką atsiribot, rašyt rašyt rašyt… ir nesustot. išliet visus jausmus ir stabtelėt. atsikvėpt.
tegul sapnuos man žydi gėlės
pavasario laukai man gydo širdį
lai jūra pliaupia iš dangaus
saulėlydis vėl atneša man pradžią
gilioj tamsioj nakty žvaigždė sužimba
o aš vėl dėsiu cukrų į arbatą
***
rašiau kur buvo vietos
nebetilpo galvoje
krito iš rankų
iš pirštų
popierių skiautelės
minčių atplaišėlės
nebeliko vietos
ant popieriaus
***
o kažin
kada aš pražilsiu
nuo ko
gal nuo vargo vaikų
ar nuo džiaugsmo
nuo barščių kvapų
nuo baimės baubo
ne savo, vaikų
gal išlįs pirmas
žilas plaukas
tada kai
pamilsiu be meilės
tavo plaukus baltus
…
gal
žinot
dažysiu
***
pakabink mintį
ant vėjo
ant šiaurės pašvaistės
skalbinių segtukais prisek
užrašyk ant popieriaus skiautės
užlaminuok, užklijuok
sušlaps
pakabink ją ant medžio
užaugs
***
Lietuvos karalius
MINDAUGAS
(dvylika nulis nulis
dvylika šiamtrys)
klausia manęs
– ką čia veiki?
– ai, – sakau –
rašau eilutes
o taip…
o kas po tavęs?
***
norėčiau įgriūti
ten kur yra „būti“
tik čia ir dabar
kaip lašui vandens
garuoti ledėti
sustoti ir pasvajot
apie tai
kur saulė nuves
***
beprasmiški pokalbiai
beraštiški raštai
suskilusios svajonės
netikri rašiniai
užgožia sielą
žievė užaugus
kaip atsikapstyt?
