8 paslaptys, kaip sode išdėstyti augalus

Renkantis vietą augalams sodinti reikėtų atsižvelgti ne tik į dirvožemio tipą ar jų poreikius šviesai, bet ir į kai kurias subtilybes, kurios visos kartu sudaro sklypo mikroklimatą.

O kas yra mikroklimatas ir kaip jis veikia augalus, dabar tinkamiausias laikas aptarti.

Kad augalai jūsų sode reikalautų kuo mažiau priežiūros ir neteiktų papildomo vargo, labai svarbu pasodinti juos optimaliai parinktoje vietoje.

Aišku, dirvožemio tipas, sodinimo technologija ir trąšos – labai svarbu. Bet esama daugybės kitų niuansų, kuriuos ignoruoti ieškant augalui sodinimo vietos būtų lemtinga klaida.

Kampas šyla, kampas šąla

Net pradedantiems sodininkams nereikia aiškinti, kad augalai tokie pat skirtingi kaip ir mes, žmonės.

Kai kuriems jūsų sodo gyventojams gerai savijautai reikia didelės oro drėgmės, kitiems – nedidelio reljefo nuolydžio, kad vanduo neužsistovėtų prie šaknų.

Yra kultūrų, kurios skursta be ryškios saulės šviesos, ir tokių, kurios sutinka pakęsti nedidelį pavėsį, bet tik su sąlyga, kad nebus jokio skersvėjo.

Organizuoti visą tai viename sklype realu, jeigu atsižvelgsite į jo mikroklimatą.

Kiekvieno sodo jis skirtingas ir su savais ypatumais kiekviename kampelyje.

Iš kur tokie skirtumai?

Jie dažniausiai priklauso nuo pastatų išdėstymo sklype, jų konstrukcijos ir apšiltinimo, taip pat nuo jau turimų augalų augimo vietos.

Lapų kaupimosi vietos – kaprizingiems daugiamečiams

Tokios vietos, kur rudenį susikaupia itin daug nukritusių lapų, yra geras orientyras, jei sukate galvą, kur pasodinti šilumą mėgstančius, dirvožemio sudėčiai reiklius daugiamečius augalus.

Pirmiausia dėl to, kad lapų paklotės „kailiniai“ užtikrina papildomą šilumą: po storu krituolių sluoksniu žemė praktiškai neįšąla. Vadinasi, ne tik daugiamečių augalų šaknys, bet ir apatiniai lapai bei šakelės saugiai peržiemos.

Antras lapų privalumas – jų kompostas praturtina dirvožemį maistinėmis medžiagomis. Tai patinka ne tik augalams, bet ir sliekams, kurie aktyviai rausia žemę tokiose vietose ir gerina jos struktūrą, didina oro bei vandens laidumą.

Pasvarstykite apie tai prieš skubėdami rudenį sugrėbti visus nukritusius lapus!

Jie paprastai kaupiasi užuovėjose, prie ūkinių pastatų, tvorų ir aplink krūmų kamienus.

Vakarinė pastatų pašonė – sodinukams

Į nuolatinę augimo vietą nespėtus pasodinti sodinukus ir įšaknydinti norimus ūglius žiemai laikinai į žemę įkasantys sodininkai dažnas daro pavojingą klaidą: jauniems lepiems augaliukams parenka šilčiausią, saulėčiausią pietinę pusę. Paprastai dar ir apsaugotą pastato sienos.

Kodėl to nederėtų daryti? Atrodytų, kuo šilčiau, tuo mažesnė rizika, kad sodinukai neišgyvens žiemos?

Bet ne viskas taip paprasta.

Esmė ta, kad žiemą pietinėje sklypo pusėje stebimi patys didžiausi temperatūrų svyravimai. Saulėtomis dienomis augaliukus čia gali nudeginti saulė, o naktį temperatūra staigiai nukrenta ir jiems kyla grėsmė sušalti.

Be to, dėl didesnio kiekio saulės spindulių sniegas tokiose vietose greičiau ištirpsta ir ūgliukai netenka papildomo apkloto (todėl juos iš rudens ir dengiame kompostu, durpėmis ar kitu mulčiu, nes žiemos dabar tokios, kad neaišku, bus sniego gausiai ar visai nebus). Jau nekalbant apie tai, kad nepasirūpinus geru drenažu tirpsmo vanduo gali užsistovėti ties šaknimis.

Vis dėlto išeitis yra.

Pasak specialistų, lepiesiems sodinukams parinkę vakarinį kurio nors pastato pasienį vietoj pietinio, užtikrinsite ir minimalius temperatūrų svyravimų, ir maksimalią apsaugą nuo šalčio bei vėjo.

Beje, vasarą būtent vakarinės pastatų sienos įkaista kur kas labiau nei pietinės. Todėl palei malkines, garažus ar namus iš vakarų pusės verta sodinti šilumą mėgstančius augalus. Pavyzdžiui, kaprizingąsias rožes. Taip šios gražuolės gerai jausis tiek žiemą, tiek vasarą.

Šiaurinė pusė – šalčiui atspariems daugiamečiams augalams

Mažiausius oro temperatūros svyravimus per dieną patiria sklypo vietos šiauriniuose pastatų pasieniuose. Be to, dėl saulės šviesos trūkumo sniegas ten praktiškai netirpsta, todėl jo danga išsilaiko ilgiau.

Šiose sklypo dalyse galima sodinti šalčiui atsparias šakniastiebes gėles, kurios gerai žiemoja po storu sniego sluoksniu.

Rytinė pusė – pati klastingiausia

Rinkdamiesi sode vietą naujiems augalams, atsižvelkite ir į šią aplinkybę.

Rytinės sklypų pusės staigiais temperatūrų pokyčiais gal net pavojingesnės už pietines. Ir tai natūralu: kylanti saulė ryte staiga įkaitina žemės paviršių, o vakare jis vėl atšąla.

Be to, dėl nepakankamo įšilimo antroje dienos pusėje, naktimis rytinėje sklypo dalyje būna daug šalčiau nei vakarinėje ar pietinėje.

Tiesa, šiltuose regionuose, kur klimatas švelnesnis, be staigių kontrastų, o žiemą beveik niekada neiškrenta sniegas, sodinimas rytinėje sklypo pusėje, atvirkščiai, – gali išgelbėti jautrius augaliukus nuo rytinių šalnų. Tačiau mūsų klimatas dar ne toks.

Vietos prie medžių ir stogų – drėgmę mėgstantiems augalams

Jei ketinate sode auginti augalą, kuriam reikia nuolatinės drėgmės, parinkite jam vietą netoli lietvamzdžio, plačių medžių lajų ar didelio krūmo pašonėje.

Tik labai svarbu išlaikyti tinkamą atstumą.

Zonose aplink medžių kamienus žemė paprastai būna sausa, todėl ten verta sodinti nebent tik sausrai atsparius krūmus ar žolinius augalus.

Didžiausia drėgmės koncentracija yra ten, kur baigiasi medžio šakos ir kur lietaus lašai, rasa, tirpstantis sniegas teka nuo jų tiesiai žemyn. To pakanka, kad dirvožemis apačioje būtų nuolat drėgnas.

Tas pats pasakytina ir apie nuo stogų tekantį vandenį.

Vis dėlto, atsižvelgdami į tai, kad tokiose vietose žemė paprastai drėgna net ir karštuoju metų laiku, nesodinkite ten augalų, kurie nepakenčia dažno laistymo.

Taip pat turėkite omenyje, kad situacija su piltuvo formos lajos augalais ir karštį bei nuolatinę ar periodinę sausrą toleruojančiais kserofitais (tokiais kaip kazokinis kadagys, juka ir kt.) yra visiškai priešinga. Nuo jų lajos drėgmė teka tiesiai žemyn ir susitelkia zonose aplink kamienu.

Šiaurinė pastatų pusė – visžaliams augalams

Visžaliai medžiai ir krūmai paprastai yra nekaprizingi ir nereikalauja sudėtingos priežiūros. Tačiau žiemą ir ankstyvą pavasarį jiems reikia apsaugos nuo nudeginti galinčių saulės spindulių.

Norint tokiems augalams užtikrinti saugų šešėlį, patartina juos sodinti prie šiaurinės namo ir ūkinių pastatų sienos.

Žiemos šešėlio juostoje taip pat pageidautina sodinti daugiamečius, kuriems būdinga kartais per anksti nubusti iš žiemos miego ir būti nudegintiems saulės.

Ar jiems užteks saulėkaitos, kai pavasarinio nudegimo grėsmė jau bus praėjusi, dėl to galite nesirūpinti. Vėlyvą pavasarį ir vasarą šešėlis sutrumpėja dėl vis aukščiau kopiančios saulės – augalai tikrai gaus užtektinai šviesos.

Gyvatvorė – apsaugoti nuo vėjo

Nors sienos ir tvoros atrodo patikimiausia apsauga nuo vėjo gūsių, galinčių nušaldyti šilumą mėgstančius augalus arba nulaužyti jūsų augintinius, iš tikrųjų yra ne visai taip.

Stipriam vėjui susidūrus su kliūtimi, formuojasi sūkuriai, galintys ją „peršokti“ ir dviguba jėga smogti už sienos pasodintiems augalams.

O gyvatvorė arba dekoratyviniais vijokliais apaugusi pergolė iš dalies praleis vėją taip nuramindama jo šėlsmą.

Jei jūsų sklypas yra žemumoje, skersvėjai veikiausiai amžina problema. Šioje situacijoje problemos sprendimu gali tapti gyvatvorė.

Taip pat aukštesnėje sklypo vietoje verta pasodinti medžių plačia laja arba vešlių krūmų – kad sulaikytų vėjo gūsius.

Ypatingas dėmesys – apšildomoms zonoms

Prisiminti būtina ir tai, kad kai kurios sklypo vietos gali turėti šiltesnį mikroklimatą – dėl iš pastatų išeinančio šilto oro.

Netyčia „apšiltinti“ jūsų sodą gali ir dujinių katilų emisijos, ir rūsio ventiliacijos angos. Tokiose vietose oro temperatūra paprastai būna keliais laipsniais aukštesnė.

Sklypuose, kur įrengta kanalizacija, – dar šilčiau. Todėl čia itin patogiai jaučiasi šilumą mėgstantys augalai.

Žemę aplink šildo visi šildomi namai, ypač turintys panoraminius langus. Nebent turite modernų ergonomišką namą su puikia šilumos izoliacija.

O sodinti augalus per arti nešildomų ūkinių pastatų sienų nereikėtų. Žemė prie jų įšąla stipriau, ypač šiaurinėje pusėje.

Naujokui atsižvelgti į visus šiuos sodinimo sklype niuansus ne visada paprasta – supratimas, kas yra mikroklimatas ir kaip jis veikia augalų augimą, ateina su patirtimi.

Jei planuojate imtis kraštovaizdžio pertvarkymo kitą sezoną, bet bijote pražiūrėti kokius nors subtilumus, visada galite kreiptis į specialistus.