Daugiabučių gyventojai, planuojantys renovuoti ar remontuoti savo būstus, dažnai susiduria su klausimais, kiek kiekvienas jų privalo prisidėti prie bendro naudojimo patalpų gerinimo ir kodėl kartais taip atsitinka, kad vienodo dydžio butus turintys gyventojai už renovaciją moka skirtingai.
Būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Rolandas Klimavičius teigė, kad butų ir kitų patalpų gyventojai turi rūpintis ne tik savo nuosavybės teise valdomais plotais, tačiau ir bendru daugiabučio turtu: namo konstrukcijomis, sienomis, stogu, inžinerinėmis sistemomis, bendro naudojimo patalpomis, koridoriais, holais, palėpėmis, rūsiais, balkonais.
Aiškiai apsibrėžti nuosavybės ribas
Kai nėra nustatytos bendro turto dalys, laikoma, kad tai jungtinė nuosavybė. Tačiau kai dalys nustatytos, pavyzdžiui, gyvenamąjį plotą gyventojai prasiplėtę palėpės sąskaita arba atskirai įsiregistravę rūsius, nuosavybės teisė laikoma daline. Todėl dar prieš renovaciją rekomenduojama aiškiai apsibrėžti savo nuosavybės ribas, nes pagal proporcingai nuosavybės teise atitenkančią dalį priklausys padengti išlaidas ir bendro naudojimo patalpoms tvarkyti.
Ši problema ypač aktuali namų, kur daug palėpių ar pagalbinių patalpų, taip pat buvusių bendrabučių, kur gyvenamąją erdvę gyventojai pasididinę bendrų patalpų sąskaita, bendraturčiams. Taip pat nemažai atvejų, kai gyventojai gyvenamojo būsto plotą prasiplėtę balkono sąskaita.
„Visais atvejais renovacijos išlaidos, kaip reikalauja įstatymai, yra išdalijamos proporcingai visiems bendraturčiams pagal valdomų patalpų plotą ir visai nesvarbu, kokia patalpų naudojimo paskirtis ir kaip dažnai jomis naudojamasi. Kartais būna taip, kad būtų plotai vienodi, o renovacijos sumos skirtingos, nes gyventojai yra įsiregistravę rūsius ar palėpės dalį, tad ir už bendrą nuosavybės dalį reikia mokėti daugiau“, – aiškino R. Klimavičius.
Balkonai – visų nuosavybė?
Dar viena priežastis, kodėl gali skirtis renovacijos kaina tokio paties buto ploto turėtojams – individualūs butų ypatumai. Pavyzdžiui, kampiniame bute daugiau langų arba vienas butas turi balkoną, kai kurie net du, o kitas – visai neturi. Natūralu, kad tam butui, kuriam reikės didesnių investicijų, ir renovacijos suma bus didesnė.
Bene daugiausia diskusijų kelia balkonų rekonstrukcijos ir remonto klausimai.
Kaip aiškino teisininkas, jeigu yra kalbama apie renovaciją, balkonai priskiriami prie individualių investicijų. Valstybė remia tik balkono pagrindo ir atitvarų rekonstrukciją, o stiklinimo ir apdailos darbai – jau balkoną turinčio buto savininko rūpestis. Analogiška situacija – konstrukcijas laikančios sienos bei perdangos yra bendra nuosavybė, o buto viduje esančios pertvaros, grindys, tapetai – asmeninė nuosavybė.
Už balkono remonto darbus turi mokėti net tie gyventojai, kurie balkonų neturi. Mat laikomasi nuostatos, jog išorinė balkono dalis ir jį laikančios konstrukcijos – bendroji namo dalis.
Tačiau balkono remonto darbai jau gula ant visų bendraturčių pečių. Už balkono remonto darbus turi mokėti net tie gyventojai, kurie balkonų neturi. Mat laikomasi nuostatos, jog išorinė balkono dalis ir jį laikančios konstrukcijos – bendroji namo dalis ir mokesčiai už jų remontą skirstomi proporcingai.
Todėl gyventojai, kurie savo lėšomis susiremontavo balkonus, vis tiek turi prisidėti prie bendrojo balkonų remonto. Tad butų savininkams daug naudingiau renovuoti visą daugiabutį, nei atskirai tvarkyti jį dalimis.
Išimčių nėra
Lygiai tas pats yra su liftais – prie jų remonto ir modernizavimo turi prisidėti visi daugiabučio gyventojai. Paprastai pirmo ir antro aukšto gyventojai liftu nesinaudoja ir jiems neskaičiuojamas mokestis už lifto energiją, bet pareiga prisidėti prie bendro turto išlaikymo išlieka.
„Deja, niekas išimčių nenumato ir nė vienas bendraturtis negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės mokėti mokesčius, susijusius su renovacija ar modernizavimu. Turėjome nemažai bylų, kai daugiabučiuose esančių administracinių patalpų savininkai siekė įrodyti, jog nesinaudoja bendromis patalpomis, nes turi atskirus įėjimus, apskaitos prietaisus, bet Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad už namo renovaciją turi mokėti visi be išimties proporcingai pagal savo turimo turto dalį“, – kalbėjo R. Klimavičius.
Norėdami sužinoti, kiek kainuos renovacija konkrečiai kiekvienam butui, gyventojai turėtų atidžiau pažvelgti į pastato modernizavimo dokumentus. Juose būna nurodyta ne tik tai, kokie konkrečiai darbai bus atlikti, bet ir skaičiavimai – ar investicijos renovacijai skaičiuojamos tik pagal buto naudingąjį plotą, ar ir pagal papildomas patalpas – palėpes, rūsius ir kitas patalpas.
